Pedofilijos byloje, konkrečiai mergaitės liudijimuose, buvo minimas italas Francesco, kurį kai kurie asmenys siejo su Italijos verslininku. Toks verslininkas turėjo plačius verslo ryšius tiek Lietuvoje, tiek Suomijoje, ir, kalbama, Suomijoje yra apmokėjęs kambarį viešbutyje kitam pedofilijos bylos veikėjui A.
Mergaitė savo liudijimuose yra nurodžiusi, jog jos krikšto tėvas visiškai ne A., o Frančeskas. Kad mergaitė verkdama yra taip pasakiusi, tvirtino ir jos giminės. Kas tas Frančeskas, lietuviškoji teisėsauga nesidomėjo. Nebuvo įdomus šitas Frančeskas ir lietuviškai spaudai, nes tokio asmens egzistavimas sugriautų kruopščiai statytą „pedofilijos nėra“ kortų namelį.
Kaip praneša Italijos spauda, ramiame Miane miestelyje 2010 04 20 ramus gyventojas Francesco Rizzi nušovė žmoną, tada siekė nusižudyti, tuo pačiu ginklu šaudamas sau į veidą. Teisėsauga ir medikai nebegalėjo jo išgelbėti, nors F.Rizzi skraidintas į ligoninę sraigtasparniu. Beje, kai šaunama į veidą, tai kad ir likęs dar kelias valandas gyvas žmogus, prieš mirtį nebegali papasakoti įvykio aplinkybių. Be to, techniškai nusišauti „į veidą“ yra sudėtinga, dažniausiai šaunamasi į smilkinį, arba į burną įstačius pistoleto vamzdį. Šūvis į veidą yra veikiau kaip kankinimo, o ne savižudybės, būdas. Peršovus veidą, ir palikus sužalotą žmogų, mirštama nuo mirtino nukraujavimo. Tai vadinamoji kankinanti mirtis, jog mirtinai nukraujuojant galėtum apmąstyti, ko nepadarei „mafijai“ ir kodėl buvai nušautas.
Panašiau, jog tarptautinis pedofilų tinklas vykdė svarbių liudytojų pašalinimo operaciją: Lietuvoje 2010 04 17 buvo nužudytas Drąsius Kedys (pagal kūno sužalojimus, irgi ilgai kankintas, skandinant, girdant alkoholiu ir vaistais, daužant ir laužant visus kūno kaulus, galimai siekiant išgauti informaciją apie jo turimą filmuotą medžiagą, susijusią su pedofilų tinklu), o Italijoje 2010 04 20 susidorota su Francesco Rizzi ir jo žmona, kuri galėjo žinoti apie vyro pomėgius, nes norėjo jį visam laikui palikti. Miestelio gyventojai buvo sukrėsti, nes ši pora buvo rami ir niekuo neišsiskyrė. Nužudymo ir savižudybės versija yra tokia, jog konfliktas įvyko dėl to, jog vyras buvo palikęs moterį krizėje, išvažiavęs, ji buvo ilgai viena, ir žmona siekė dabar jau visam laikui išsiskirti, buvo nusipirkusi bilietą į Paryžių.
Pedofilijos istorijoje minima, jog Frančeskas buvo Lietuvoje, vykdė verslą, o paskui „dingo“. Jeigu čia tas pats Frančeskas, tai jis grįžo į Italiją, kur galimai buvo sudorotas. Todėl ir „dingo“. Atkreipkime dėmesį į stulbinantį datų sutapimą: 2010 balandžio 17 dieną ant Kauno marių kranto randamas Drąsiaus Kedžio lavonas. Po trijų dienų Italijoje Francesco Rizzi nušauna žmoną ir esą bando nusižudyti pats. Kūnus randa sūnus Ronni, iškviečia pagalbą, bet tėvo (persišovusio ir išsidraskiusio sau veidą) nebepavyksta išgelbėti. Francesco miršta baisia mirtimi, peršautas į veidą, ir prieš tai kurį laiką dar likdamas gyvas. Drąsiaus Kedžio ir Frančesko Rizzi laidotuvės vyksta kone tą pačią dieną. Ar tai yra tas pats mergaitės minėtas Frančeskas, nesužinosime, nes Lietuvos teisėsauga iš viso nesidomėjo visais pedofilijos bylos herojais, galiausiai prieštaraudama sveikam protui ir bylos duomenims, nusprendė, jog pedofilijos kaip reiškinio Lietuvoje, nėra, todėl visa pedofilijos istorija yra išgalvota.
Galiausiai pradėjo teisti pedofilijos bylos nukentėjusiosios gimines (pati garsiausia yra „triusikų“ byla), o pačią nukentėjusiąją net nesibaigus bylos nagrinėjimui, su brutalia jėga panaudojant dujas ir elektrošoką, bei chemines medžiagas, išplėšė pedofilijos bylos kaltinamojo draugei ir „Kriminalinės policijos biurui“ – ( kuris saugojo su didžiausia pagarba pedofilijos bylos herojus) – „auginti ir prižiūrėti“. Aišku, ir šitoje brutalaus smurtavimo byloje kaltinamųjų suole sėdi ne smurtautojai, o nukentėjusieji: nes pedofilijos Lietuvoje nebuvo ir nėra, o kas tik bandys apie tai kalbėti, tuos sudoros švelni teisėsaugos ranka.
Kad Italija seniai kenčia nuo tarptautinio pedofilų tinklo, griaudėja pranešimais kas dieną Italijos spauda. Italijos teisėsauga, nesidomėjusi, kas iš tiesų įvyko Francesco Rizzi namie, kai jis esą nušovė žmoną ir nusižudė pats, irgi nuėjo lengviausiu keliu.
F.Rizzi žmona buvo prancūzų kilmės, buvo nusipirkusi bilietą į Paryžių, ir norėjo palikti ją didelėje krizėje palikusį vyrą, kaip praneša spauda. Ar iš tiesų ji norėjo vyrą palikti vien dėl nelojalumo – o gal dėl pomėgio vyrams ir vaikams – šito nesužinosime. Francesco Rizzi buvo 61 metai, jis su didele pagarba palaidotas miestelio kapinėse. Nušautai antrajai jo žmonai Adelaidei buvo vos 50 metų.
Prisiminkime pedofilijos bylos kaltinamojo šeimos padėtį: taip pat buvo vedęs antrą kartą. Neretai netradicinės orientacijos žmonės ir iškrypėliai būna prisidengę suvaidintomis santuokomis dėl įvaizdžio. Kas vyksta iš tiesų jų gyvenimuose, neretai nežino netgi antros jų pusės, o sužinoję, neretai būna pašalinamos kaip nereikalingi žaidėjai. Kartu su iškrypėliais.
Kad Lietuvos saugumas turi tamprius ryšius su Italijos saugumu, irgi nėra paslaptis, ir liudytojų neutralizavimo operacija galėjo vykti organizuotai ir viską kruopščiai suplanavus. Prisiminkime, kaip užsienyje buvo tuo pačiu metu sugautas D. Kedžio draugas Žilius, skraidintas į Lietuvą, tik dėl rūko parskraidintas diena vėliau, negu prodėta vykdyti D.Kedžio lavono pateikimo visuomenei operacija, todėl nepavykę jo apkaltinti savo draugo nužudymu, bei nespėta jo paties nužudyti. Jau šiuo metu taip pat miręs Žilius tuomet davęs interviu nurodė, jog jam atrodo, būtų buvęs ir jis nužudytas, įspraudžiant jam ginklą į rankas, taip būtų buvę atsikratyta iš karto dviejų pedofilijos bylos liudytojų, susidūrusių su pedofilijos ir prekybos žmonėmis tinklo atstovais akis į akį, kai važiuojant į Vilnių buvo sustabdyta D.Kedžio mašina trijų sportiškos išvaizdos vyrų.
Pedofilijos istorija tikrai turi tarptautinį elementą, o scenaristai gali būti sėdi net ne Lietuvoje. Kodėl Lietuvoje dingsta tiek daug vaikų ir neskatinamas lietuvių bevaikių porų aktyvus domėjimasis našlaičiais, kvietimas būtent lietuvių poroms globoti ir įvaikinti vaikus – kaip tai numato Lietuvos Respublikos įstatymai – lieka atviru klausimu. Į šitą klausimą galima buvo atsakyti, kruopščiai ištyrus pedofilijos bylą, o ne ją numarinant, kartu į marias ir į balas panardinant visus šios bylos veikėjus.
Labai Lietuvos valdžios kritikuojamas Ukrainos Prezidentas Viktoras Janukovyčius pats asmeniškai prižiūrėjo baudžiamąją bylą, kai Ukrainoje buvo žiauriai nužudyta teisėjo šeima. Ir niekas tuomet neinicijavo jokios apkaltos Prezidentui, kaip tik laikė tokį poelgį labai teisingu. Lietuvos Respublikos Prezidentės nuolatinis aiškinimas, jog ji negalėjo niekaip kištis į pedofilijos istoriją yra nepateisinamas, nes ši istorija nebuvo paprasta šeimos drama: ji susijusi su tarptautiniu prekybos žmonėmis tinklu. Taip pat šioje istorijoje buvo nužudytas teisėjas, teisėjos brolis, bei artimas politikų draugas, byla visada turėjo rezonansinį atspalvį, apėmė visuomenės interesą.
Tarptautinė prekyba žmonėmis yra labai sunkus nusikaltimas, ir tokio nusikaltimo slėpimas ir siekis užgniaužti tokio tinklo daromus nusikaltimus pačiomis brutaliausiomis priemonėmis, pradėjus smurtauti prieš vaikus, yra nepateisinama. Pedofilijos byloje nėra jokių duomenų, jog mūsų teisėsauga būtų domėjusis tarptautiniu pedofilų tinklu, Lietuvos saugumo bei teisėsaugos ryšiais su Italijos mafija ir saugumu, „verslininkų“, atvykstančių į Lietuvą, tikraisias tikslais. Pedofilijos byloje liko neištirtos ir vieno nužudytojo šios bylos veikėjo kelionės į Tailandą, kur įprastai skrenda viso pasaulio pedofilai ir gėjai pasilinksminti, nes ten yra pigios „paslaugos“.
Kristina Apanavičiūtė
Matrica Lietuvoje 