Archive for the ‘Globalistų smegenys’ Category

BROOKINGS INSTITUTION dokumentas buvo pateiktas Pentagonui jau gana senokai… Jums reikia suprasti kad toks karinis smūgis, kuris yra planuojamas suduoti Iranui, reikalauja daugybės analitikų darbo. Klaidingai yra manoma kad tokie smegenų centrai neužsiima politine veikla: nesiekia politinės valdžios ir tuo labiau neužsiima idėjų praktiniu įgyvendinimu, kas yra politikų kompetencijoje. Į visuomenės bei valstybės gyvenimą smegenų centrai skverbiasi kaip vėžys. Dažniausiai smegenų centrai yra finansuojami labai labai turtingų ir galingų šeimų, kurie prijaučia eugenikos idėjoms ir kurie turi kitokią Pasaulio viziją.

VIZIJĄ – kurioje jums ir jūsų vaikams vietos nenumatyta..

.http://www.brookings.edu/~/media/research/files/papers/2009/6/iran%20strategy/06_iran_strategy

Rekomenduoju visiems perskaityti šią John Coleman  knygą The Conspirators Heirachy: The Committee of 300

Komitetas 300 deda viltis į mūsų nerangią reakciją, jis nukreipia ją į jo paties sukurtus įvykius ir jis nenusivils iki to laiko, kol mes kaip tauta reaguosime į tai taip, kaip reaguojame dabar. Mes turime padaryti savo reakciją į dirbtines krizes adekvačiais atsakymais, tokiais kaip sąmokslininkų ištraukimas į dienos šviesą ir jų planų demaskavimas, kad visa tai būtų prieinama visuomenei. Romos klubas jau perėjo į barbariškumą. Vietoje to, kad lauktume, kol mus „pasiims į dangų“, mes turime sustabdyti Komitetą 300 dar prieš jam pasiekiant savo tikslus, prieš paverčiant mus Naujųjų Tamsiųjų Laikų kaliniais. Neverta pasikliauti Dievu. Reikia pasikliauti savimi. Mes turime imtis būtinų veiksmų. Visa informacija, kurią pateikiu šioje knygoje, gauta daugelį metų trukusių tyrimų keliu, tyrimų, atliekamų remiantis nepriekaištingais žvalgybiniais šaltiniais. Čionai aš nieko neperdedu. Viskas yra absoliučiai tikslu ir patvirtinta faktais, dėl to nepasiduokite insinuacijoms, kad viskas čia yra neva „dezinformacija“. Du pastaruosius dešimtmečius aš teikiau informaciją,kuri yra absoliučiai tiksli ir kuri paaiškino daugelį paslaptingų įvykių. Aš tikiuosi, kad dėka šios knygos ateis aiškesnis, platesnis sąmokslo jėgų, veikiančių prieš šitą tautą, suvokimas. Ir ši viltis įsikūnija,kadangi vis daugiau jaunų žmonių pradeda uždavinėti klausimus ir ieškoti tiesos, nori sužinoti, kas vyksta iš tikrųjų.


 

Jau buvo rašyta apie šią slaptą organizaciją – broliją.

Daugiau apie tai galite pasižiūrėti Alex Jones laidose:

Paveikslėlis Paveikslėlis

Ordino nariai nuolat atlieka iniciacijos ritualą: kas savaitę vykstančiuose posėdžiuose kiekvienas narys kitiems 14 tais pačiais metais priimtų narių papasakoja savo lytinių santykių istoriją, masturbuojantis karste.


„Kaukolė ir kaulai” vienija tik 800 narių, tačiau laikoma galingiausia slaptąja Jungtinių Valstijų bendruomene. Įdomiausia, kad jai priklauso šios valstybės politinio bei visuomenės elito atstovai, nesvarbu, ar jie būtų demokratai, ar respublikonai, taip pat dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas George’as W.Bushas. Tačiau kai kartą NBC žurnalistas Timas Russertas paprašė prezidentą apie ją papasakoti, šis tik atsakė: „Tai taip slapta, kad negaliu apie tai kalbėti”. Šia slapta organizacija plačiau susidomėta 2004 metais per prezidento rinkimų kampaniją, kai paaiškėjo, kad „Kaukolės ir kaulų” brolijai priklauso ne tik prezidentas respublikonas George’as W.Bushas ir demokratas Johnas F,Kerry. Tuomet net rimti žurnalai, užuodę didžiausią naujųjų laikų konspiraciją, susidomėjo šia studentų sąjunga ir pradėjo rinkti žinias apie „Kaukolės” ordiną. Tačiau politikai taip saugo šią jau kelis dešimtmečius Yale’io universiteto absolventus vienijančią paslaptį, kad net per rinkimų kampanijas, kai, atrodo, iškapstoma viskas, taip ir nepavyko nieko išsiaiškinti. Tik žinoma, kad ir G. W.Bushas ir J.F.Kerry tebepriklauso dar 1832 metais įsteigtai Mirties brolijai („Brotherhood of Death”) – slaptam „Kaukolės ir kaulų” ordinui – elitiškiausiai ir galingiausiai Amerikos studentų sąjungai. Slaptosios bendrijos šifras -skaičiai 322 – paprastai žymimas po kaukole su sukryžiuotais kaulais. Ordino atsiradimas siejamas su XIX a. 4-uoju dešimtmečiu, kad studentas Williamas H.Russellas iškeliavo toliau mokytis į Vokietiją. Opiumo imperijos ir kompanijos „Russell” įkūrėjo giminaitis susidraugavo su vokiečių slaptojo ordino vadu. Europoje W.H.Russellas susipažino ir su visuomenės elitu, kuris tuo metu vienijosi į šią sąjungą. Grįžęs į Yale’į, sekdamas vokieėiais, amerikietis nutarė įkurti panašią organizaciją tėvynėje ir pavadino ją Mirties brolija, arba neoficialiai – „Kaukolės ir kaulų” ordinu. W.H.Russellas parinko skaitmeninį simbolį – 322, nes ordinas buvo įkurtas 1832 metais, ir su kitais studentais bendraminčiais, tarp kurių buvo ir būsimasis JAV teisingumo ministras ir prezidento tėvas Alphonsas Taftas, šią savo organizaciją laikė Vokietijos brolijos atšaka. Tačiau ir šiandien, praėjus 174 metams, brolijoje atliekami tie patys ritualai: kiekvienų metų balandį 15 „riterių” renka savo įpėdinius, kurie kitais akademiniais metais įsikelia į „laidojimo rūsį” – belangį Yale’io pastatą Haistrito 64-ajame name. Tą dieną „kaulų vaikinai” ieško išskirtinių gabumų mokslui ar visuomeninei veiklai turinčių studentų (J.F.Kerry buvo laikomas ypač geru oratoriumi). Tą patį vakarą naujokas užrištomis akimis nuvedamas į „laidojimo rūsį”. Nuėmus raištį, jis išvysta velniu ir popiežiumi persirengusius ir Don Kichoto šarvais apsitaisiusius brolijos narius, kurie reikalauja duoti paslapties saugojimo įžadus. Ceremonijos pabaigoje, naujajam nariui atsiklaupus prieš „Don Kichotą”, šis paliečia kardu kairįjį naujoko petį ir iškilmingai ištaria: „Mūsų ordino vardu skelbiu tave eulogijos riteriu”. Naujieji riteriai gauna vardą, turintį sustiprinti atgimimo įspūdį. Tik Georgas W.Bushas tebesivadina „Temporary” („Laikinasis”), nes negalėjo apsispręsti, kokį vardą pasirinkti. Jo tėvas, buvęs JAV prezidentas George’as Bushas, išrinktųjų aplinkoje vadinamas „Crappo”. Johno F.Kerry vardo dar niekas viešai nėra ištaręs. Ordino nariai nuolat atlieka iniciacijos ritualą: kas savaitę vykstančiuose posėdžiuose kiekvienas narys kitiems 14 tais pačiais metais priimtų narių papasakoja savo lytinių santykių istoriją, masturbuojantis karste. Studentai, priklausę šiai paslaptingai grupei Yale’io universitete, visam gyvenimui lieka artimi draugai. „Kaukolės ir kaulų” organizacijos narių sąrašas -tarsi amerikiečių aukštuomenės enciklopedija „Kas yra kas”. Į bendrijos analus įtraukti visi Bushų, Phelpsų, Rockefellerių, Taftų ir Whitney šeimų nariai kariu su gausiais giminaičiais. „Kaulų vaikinų” galima sutikti visose Amerikos visuomenės gyvenimo srityse. Jei kuriam nors jų, baigus universitetą, sunkiai sekasi susirasti darbą, jis gali tikėtis brolijos kolegų paramos. „Laidojimo rūsyje” atlikusių ritualą sūnumis pasitiki CŽV, o „Time Magazine” steigėjai ir Morganas Stanley patys priklauso šiam išrinktųjų ratui. Studijų laikų ryšiais ir šiandien tebesinaudoja George’as W.Bushas. Pavyzdžiui, kai Bushų naftos kompanijai „Arbusto” reikėjo pinigų, trečdalį reikiamos sumos (172 550 dolerių) davė brolijos narys Williamas Draperis, kiti du – Dudley Taftas ir Edwardas Lampertas -padėjo nusipirkti dabartiniam Baltųjų rūmų šeimininkui „Texas Rangers”, o Stephenas Adamsas skyrė milijoną dolerių jo antrajai – 2004 metų – rinkimų kampanijai. Prezidentas savo seniesiems draugams atsidėkojo pakviesdamas juos į savo universiteto laidos susitikimą Baltuosiuose rūmuose. O dešimčiai „brolių” jis pasiūlė naują darbą.

Kaukolė ir kaulai (angl. Skull & Bones) – slapta Jeilio universiteto brolija, įkurta 1832 m. Tai seniausia Jeilio draugija, kurios nariais yra buvę nemažai įtakingų žmonių, pavyzdžiui, Džordžas H. V. BušasDžordžas V. Bušas[1] ir Džonas Keris[2].

Draugija, dar žinoma pavadinimu „Mirties ordinas“ (angl. The Order of Death), į savo gretas priima 15 trečio kurso studentų, kurie duoda iškilmingą slaptumo priesaiką. Dažniausiai naujas narys yra iš šeimos, turinčios ilgą ryšių su šia draugija istoriją, yra energingas, išradingas, politiškas, ir svarbiau už viską norintis paaukoti savo „nepriklausomybę“ slaptam ordino „bendram tikslui“.

Jeilio universiteto pateikiamais 1999 m. duomenimis draugijos turtas buvo vertinamas daugiau nei 4 milijonais JAV dolerių. Draugijospajamos, gautos per 1999 m., viršijo 759 tūkst. JAV dolerių. Mauzoliejaus vertė 1991 m. buvo 716 tūkst. JAV dolerių.

„Kaukolė ir kaulai“ yra vienintelė draugija turinti savo vasarnamį, esantį St. Lawrence upės saloje, tarp Niujorko ir Ontarijo valstijų.

Šaltinis Wikipedia

https://i2.wp.com/thebiggestsecretpict.online.fr/nwo/skullbones_logo.gif

“Prezidentai nėra išrenkami rinkimų būdu, jie yra išrenkami krauju” – David Icke

 skull_bones_tomb   newworldorderwar.com

VILIUS BRAŽĖNAS

Aišku, kad tautos išlikimo klausimo visiškai neišnagrinėsime ir neišspęsime net iškart ir su akademinio jaunimo, ir su skaitytojų pagalba. Tačiau tikėkimės, kad tai paskatins kai ką iš autoritetų politikoje, žiniasklaidoje ir visuomenėje pažvelgti į šį opų klausimą daug plačiau ir garsiai prabilti apie sprendimus atsakymų ieškančiai tautos daliai.

Gausus reiškinių, kad pasaulinės „blogio imperijos“ toli siekiančios galios ir jų samdytos smegenys bei pirkti liežuviai bando tautas suklaidinti. Prieš tai geriausias ginklas yra žinojimas ir supratimas, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje. Nes nežinojimas daugeliui tautų ir pavienių žmonių yra brangiai kainavęs.

Įspėjimų apie pasaulinės valdžios pavojų yra pateikę net žymūs pasaulio autoritetai. Tai jau 1884 metais padarė popiežius Leonas XIII Enciklikoje „Humanum genus“, kurioje kalbėjo apie masonus. 1920 metais, matyt įžiūrėjęs globalizavimo pastangas, popiežius Benediktas XV įspėjo: „Pasaulio valdžios atėjimo ilgisi visi blogiausi ir iškrypėliški elementai. Tokia valstybė panaikintų visus tautinius lojalumus. Joje nebūtų pripažįstamas joks tėvo autoritetas aukščiau už vaikus ar Dievo viršenybė aukščiau žmonių visuomenės. Jei tokios idėjos bus įgyvendintos, tai neišvengiamai įvyks dar negirdėtas teroro viešpatavimas”.

 

Pasirodo, tą patį apie pasaulinę valdžią galvojo ir popiežius Jonas Paulius II. Jis įspėjo, jog tai būtų teroro valdžia, jei ją „sugebėtų sukurti arba lenininis marksizmas, arba demokratinis kapitalizmas”.

Tarp daugybės žymių pasauliečių, perpratusių globalizmo esmę, yra JAV senatorius, 1964 metais Respublikonų partijos kandidatas į prezidentus – B.Goldvoteris. 1979-aisiais jis aiškiai apibūdino globalisto milijonieriaus Rokfelerio 1973 metais sukurtą „Trišalies komisijos” pavojų. (Ją sudaro žymiausi Europos, JAV, Kanados ir Japonijos globalistai, po šimtinę iš kiekvieno krašto.) Savo knygoje jis rašė: „Mano supratimu, Trišalė komisija atstovauja gudriai suderintoms pastangoms užgrobti kontrolę ir įsitvirtinti keturiuose galios centruose – politiniame, finansiniame, intelektualiniame ir bažnytiniame. Laisvei – dvasinei, politinei, ekonominei – neskiriama jokios svarbos trišalininkų kuriamame ateinančiame amžiuje”.

Tai primena ispanų kilmės amerikietį filosofą Džordžą Santajaną, apie kurio patarimą derėtų pamąstyti ne tik mūsų filosofams, bet ir ypač politikams. Dž.Santajana teigia: „Žmogaus kojos turi remtis savo krašto žemės, bet jo akys turi apžvelgti pasaulį”.

Tad šiandien čia ir bandome bent trumpai priminti šio konkretaus filosofo patarimą. Ir Lietuvos Respublikai, ir lietuvių tautai tikrai padėtų išlikti bet kokiuose ciklonuose, jei mūsų susipratę tautiečiai, ypač inteligentai, paklustų Dž. Santajanos patarimui.

Keistokai atrodo priešingybė tarp viešai reikšto didelio susirūpinimo neseniai Azijoje sklidusiu paukščių gripu ir intelektualinėje sferoje vyraujančia tyla apie akivaizdžiai skleidžiamą, (ką galima pavadinti „tautų gripu“) globalizmą, visuotinį kosmopolitizmą. Juk aišku, kad „tautų gripas“ žudo tautas, kurios susimokėliams pastoja kelią į pasaulinį ekonominį ir dvasinį monopolį.

Stalinas yra pamokęs visų rūšių globalistus, kaip žudyti tautas net be Gulago: „Jei sugebėsime sunaikinti bent vienos kartos tautinę savigarbą ir patriotizmą, būsime nužudę tautą”. Todėl būtina mums, kojomis „atsirėmusiems savo krašto žemės“, žvalgytis pasaulyje, kad pamatytume, iš kur, kokiais keliais ir vardais ateina tautų žudikai. Suprantama, kad neturime išleisti iš akių ir galimų tautos žudikų, valgančių Lietuvos duoną.

Ypač jaunimas, žvaliomis akimis apsižvalgęs pasaulyje, apie Lietuvą besisukančiame globalizmo ciklone pastebės tikrų, tautas žudančių vėjų sūkurius. Tarp jų, įvairaus stiprumo sūkuriais, pasaulio tautas pirmiausia veikia įvairios (pasaulinės valdžios užuomazgos) Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) nutautinimo ir nuvalstybinimo polipo rankos: UNESCO, UNICEF, Pasaulio Bankas, Tarptautinis Valiutų Fondas (TVF), kurti bandoma (pagal ES pavyzdį) Afrikos Sąjunga, Amerikos Sąjunga ir, laimei, dar visiškai nesusikūrusi Europos Sąjunga (ES).

Tai primena nuostabų, bet, pagal autorių, nestebėtiną garsaus ruso rezistento Vladimiro Bukovskio pasisakymą apie ES šių metų vasario mėnesį Briuselyje. „Brusels Journal“ taip atpasakojo Bukovskio kalbą: „V.Bukovskis ES pavadino „pabaisa“, kuri turi būti sunaikinta, ir juo greičiau, tuo geriau, kol ji neišsivystė į visiškai totalitarinę valstybę…“ Savo pasisakyme V.Bukovskis minėjo konfidencialius dokumentus, kuriuos jam buvo leista pamatyti 1992 metais. (…) „Kalbu apie struktūras, apie įterpiamas tam tikras ideologijas, planus, kryptį, neišvengiamą plėtimąsi, panaikinimą tautų, kas buvo Sovietų Sąjungos tikslai”.

V.Bukovskio pasisakymą suorganizavo Anglijos nepriklausomybės partija. Įdomu, kad 2001 m. gruodžio 15 d. konferencijoje Kaune istorikas dr. Algimantas Liekis pareiškė: „Beje, už globalizaciją visą laiką „kovojo“ ir bolševikų partija, jos vadas V.Leninas, kuris apie 1917 metus parengė ir savotišką programą, kaip sukurti, JAV pavyzdžiu, „Jungtines Europos valstijas“.

Tai neabejotinai mus verčia pagalvoti, kaip bent jau SSRS aukos turėtų gelbėti ES nuo Briuselio tironijos.

Globalizmo ciklono vėjai nuo Vilniaus nėra toli. Telefonų abonentų knygoje užtinkamas įdomus abonentas: „UNESCO Lietuvos nacionalinė komisija”. Tuoj suklusti: kas tai? Žinoma, kad UNESCO veikia Niujorke, Paryžiuje, Ženevoje. Ženeva pagarsėjo dar tuo, kad Ženevos JTO – UNESCO įstaigose buvo draudžiama platinti A.Solženicyno knygą „Gulago archipelagas“. Paryžiuje pasirodė, kad tarp septynių Prancūzijos ištremtų sovietų šnipų net keturi UNESCO štabo veikėjai.

Niujorko UNESCO, be kitų „žygių“, primena prieš maždaug 30 metų UNESCO išleido gražią knygą apie Sovietų Sąjungą. Joje pasaulis buvo informuotas, kad okupuota Lietuva, Latvija ir Estija buvo (be jokio „gal“ ar „bet“) Sovietų Sąjungos dalis. Į protestus negavome atsakymų. Ar reikia stebėtis tuo, jog JTO Generalinis sekretorius U.Tanas „patvirtino“, kad „Lenino idėjos atsispindi JT Chartijoje”? Tai jis pasakė Helsinkyje, UNESCO surengtame Lenino pagerbime minint jo 100-ąjį gimtadienį 1970 metais.

Tad ar galima tikėtis, kad Vilniuje sėdinti UNESCO komisija kelia mūsų vaikų patriotizmą ir žmonių tautinę savigarbą? Tenka spėti, jog viskas vyksta atvirkščiai. Ypač, kad net amerikiečiai patriotai įspėja tėvus, kad UNESCO braunasi į JAV mokyklas su JAV idealams ir konstitucijai priešingomis programomis. Ar kas pasidomėjo, kiek to yra Lietuvoje, ir kiek tai mums kainuoja. Apie globalisto Dž.Sorošo, „paniškai bijančio tautiškumo“ pinigų įtaką jau nemažai rašyta.

Tad turėtume prieiti prie išvados, kad globaliniame ir Lietuvą tiesiogiai liečiančiame globalizmo ciklone nėra nė lašelio tautinei savigarbai, tautinei savimonei ar patriotizmui išlaikyti ir pakelti palankiems vėjams. Jie, deja, pučia ir mūsų tautai priešinga linkme.

Ypač mūsų jaunimas turėtų pakilti į ideologinį ir partizaninį sąjūdį ir po to organizuotų pulkų karą už tautos išlikimą. Jie gali sava dvasia patraukti ir panašioje padėtyje esančių kaimyninių tautų jaunimą, jei jis dar nėra pakilęs kovai.

Daug senųjų kovotojų, laimei, dar tebekovoja už visišką Lietuvos prisikėlimą. Tačiau jei mūsų kaimyninės tautos ir mes pralaimėtume kovą už laisvę ir tiesą, ne dabartinė vyresnioji karta, o jaunimas gyventų pilkame pasaulyje – pilkame dvasiškai, tautiškai, valstybiškai, kultūriškai ir religiškai pasaulyje. Ir kas skatintų pažangą ar pažangos išsaugojimą, jei nebūtų prievolės tautai, Bažnyčiai, Dievui, jei nebūtų atsakomybės tėvų už vaikus, vaikų už tėvus, kaimyno už kaimynus? Tik įsivaizduokime pasaulį visad pilkais debesimis, pilkomis pievomis, pilkomis giriomis, apgyvendintą pilkais žmonėmis. Globalizmas yra siaubinga utopija. Matėme, kokią kainą žmonija užmokėjo ir tebemoka už komunizmo utopiją. Ar reikia dar baisesnės utopijos?

Visa tai gali sustabdyti tautiškos tautos, paprasčiausiai tapdamos ir išlikdamos tokiomis. Lietuviai, žinoma, turi pradėti kovą Lietuvoje, pažinę tautos žudikus ir jų metodus. Senoji karta privalo skirti laiko ir energijos moksleivių patriotiniam ugdymui. Tai gali padaryti organizuodami ar padėdami organizuoti ideologines moksleivių organizacijas, kaip valančiukus, kudirkaičius, jaunuosius šaulius, ateitininkus, skautus. Studentai gali būti vadovais. Akademinis jaunimas turi ir gali aktyviau plėsti savas ideologines ir profesines organizacijas.

Stinga išmokslinto, išprususių vidutinio amžiaus inteligentų ne tik talkinant minėtoje veikloje, bet ir plačiame visuomeninės bei politinės veiklos bare.

Mūsų visų Motina Lietuva, po kelių istorinių avarijų, po Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų, dar vis nesveikuoja. Jos slaugymas reikalauja mūsų visų – nuo jauniausiųjų iki vyriausiųjų – pastangų.

Noriu atkreipti visų dėmesį į tai, kad Lietuva per ilgai užsigulėjo ant kairio šono. Jau metas apsukti ją ant kito šono ir gal netrukus prikelti iš ligos patalo. Tai mes galėsime ir turėsime padaryti per ateinančius Seimo rinkimus, jei pradėsime jiems rengtis jau dabar.

 

Globalistai. CFR

Posted: 2011/10/15 in Globalistų smegenys

Vilius Bražėnas

Kad lietuviai gali paveikti Lietuvą supantį pasaulį, įrodė partizaninis karas ir Kovo 11-osios bei Sausio 13-osios įvykiai. Kad mus supantis pasaulis, net tolimas, paveikia Lietuvos likimą, aiškiausiai įrodė Molotovo – Ribentropo paktas ir Jaltos sutartis. Vadinasi, bet kuriuo atveju turime stiprėti, ypač dvasiškai, suprasti pasaulio aplinką, kad galėtume priešintis kitų įtakai.

Rytdienos oro spėjimai būtų nepatikimi, jei pranešėjai spėtų tik pradarę langą, pažiūrėdami, ar lauke lyja, ar giedra, nesirūpindami, kokie ciklonai kaupiasi tolumoje. Tas pat su vidaus ir užsienio politikos planavimu. Aplinkos supratimui ypač gali pakenkti įsigalėję mitai. Manau, teisingi yra tie, kurie teigia, jog mažiau žalos padaro nežinojimas, negu „žinojimas“ to, ko nėra. Kartą girdėjau žmogaus, lankiusio psichiatrijos ligoninėje draugą gydytoją, nuotykį. Draugams besikalbant, lankytojas pastebėjo praeinantį seną pažįstamą. „Ką jis čia daro?“ – klausia lankytojas. Gydytojas paaiškina, jog tai vienas iš pacientų, kuris nežino, kas jis yra. Į lankytojo patikinimą, kad jam, kaip buvusiam paciento bičiuliui, klasės draugui, turėtų būti lengva priminti tapatybę, gydytojas sutiko, bet pridūrė: „Tačiau pirmiausia turėsi jį įtikinti, kad jis nėra Napoleonas Bonapartas“.

Tad pirmiausia reikėtų atsikratyti mus nuo tikrovę atribojančių mitų. Vieną didžiausių sąmyšių diskusijose, manau, sukelia keistas, lyg tyčia sukurtas „demokratijos“ mitas. Ypač jis kenksmingas tuo, kad tą terminą kiekvienas kitaip supranta ir kitaip pristato. Mes žodį „demokratija“ vartojame užuot sakę „savivalda“, „laisvė“, „laisvės sistema“, „laisvas kraštas“. Svarbiausia, kad vargu ar kas žino bent vieną „demokratinę“ valstybę, kur dauguma turi absoliučią, niekuo nevaržomą daugumos savivalės galią. Yra įvairių tipų respublikų – konstitucinių monarchijų, oligarchijų, diktatūrų, gal net anarchijų, bet ne demokratijų.

Dėl Niurnbergo teismo vyrauja mitas, kad „naciai yra dešinieji“. Kiekvienas savos tautos garbės gynimas ar pasipriešinimas nutautinimui gali būti traktuojamas nacionalizmu, „dešinumu“, kas tuoj pat kvepia „nacizmu“. Tačiau bet koks socializmas yra kairus. Tad ir nacizmas – Nacionalinė socialistinė darbo partija – yra socialistinė kairė, kaip ir internacionalinis socializmas – komunizmas. Liaukimės baiminęsi skelbtis esą tautine valstybe ir kelkime aukštyn savo trispalvę, neprimesdami jos kitoms valstybėms.

Pasižvalgius Lietuvos Respublikos horizontuose, tik tyčia užsimerkus sunku nepastebėti globalizmo – naujos pasaulio santvarkos bei valstybes ir tautas į vieną gardą suvarančios pasaulinės vyriausybės kūrimo reiškinių. Kažkodėl Lietuvoje politikų ir žiniasklaidininkų, atrodo, vengiama net paminėti žodį „globalizmas“, nors nevengiama kalbėti apie „globalizaciją“ – neprievartinį, nuo seno vykstantį kultūros ir technologijos sklidimo procesą.

Prisipažinsiu, kad, net atsidūręs informacijos šaltiniais pertekusiose JAV, ilgai klaidžiojau politinių mitų miglose. Maniau žinąs daug ką, ko nėra, ir todėl bandymas ką nors teigiamo nuveikti Lietuvos laisvės bylai dažnai buvo lyg gaudymas juodo katino tamsiame kambaryje.

Gal kenksmingiausi, nuo veiklios politikos JAV antikomunistinę įvairių tautų išeiviją į šunkelius nuvedantys mitai buvo teigimas, kad Sovietų Sąjungai palankią ir laisvei, net pačioms JAV, kenksmingą politiką įtaigauja ir net vykdo „naivuoliai“ bei „kvailiai“. Pasirodo, jog jau prezidento Ruzvelto laikais buvęs karo ministras Foresteris buvo pasakęs: „Pastovumas (veikloje) nėra kvailumo požymis. Jei derybose su rusais reikalus sujaukę mūsų diplomatai būtų kvaili, bent kartą padarytų klaidą mūsų naudai“. „Vakarų kvailumo“ mitas klesti ir Lietuvoje.

Pradengus vieno žymaus ir įtakingo globalisto istoriko paslapties šydą norintiems žinoti tiesą tikrovė pasirodė aiškioje šviesoje. Iki tol buvo suprantama, kad „kažkas ne taip“. Tačiau buvo galvosūkis – kas, kodėl ir kaip visa „ne taip“ daro.

1966 metais pasirodė JAV elito nario istoriko Kerolo Kviglio (Carroll Quigley) knyga „Tragedija ir viltis“ (Tragedy and Hope). Joje globalistų privačiam klubui „Council on Foreign Relations (CFR)“ priklausąs istorikas 90 puslapių skyrė pasigyrimams, kaip pasaulio valdžią kuriantis JAV užsienio politikos elitas sugeba panaudoti JAV vyriausybę ir iždą „naujai pasaulio santvarkai“ įsteigti. Jis net pasišaipė, kad JAV dešinieji manė, jog visa tai daro komunistai.

Tačiau gal daugiausia pasako ne tiek knyga, kiek jos likimas. Kai dešinieji užtiko tuos 90 puslapių apie CFR ir paskelbė viešumai, knyga staiga dingo iš knygynų ir bibliotekų. 15 dolerių vertės knygos nebegalėjai nusipirkti net už 150 dolerių. Skaitytojams reikalaujant, autorius paprašė leidyklos išleisti antrą laidą. Pagaliau prestižinė JAV leidykla prisipažino sunaikinusi knygos plokštes. Autorius pareiškė: „Turbūt per daug pasakiau“. Jis nesigynė pritariąs „vienos pasaulio santvarkos“ idėjai, tik manąs, kad CFR turėtų savo siekiais didžiuotis, o ne slėpti juos. Tačiau mažai kas žino net tai, jog CFR egzistuoja.

Nežinojimas yra daugelio klaidų pradžia. Kada tik bandydavau sužinoti mano kalbų JAV klausytojų nuomonę, kuris žurnalas yra įtakingiausias, dauguma pasisakydavo už „Time“. Tačiau yra žurnalas, kuris reklamuojasi žurnalo „Time“ pareiškimu, kad jis („Foreign Affairs“) yra „pats įtakingiausias spaudos leidinys“. Ir tik gal vienas iš tūkstančio amerikiečių yra apie jį girdėjęs. Dar mažiau apie jį žino Lietuvoje. O jame tilpo straipsnis, kuriame buvo aiškinta, kodėl Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse valdžioje sėdi tie patys, kurie sėdėjo okupaciniais metais: Vakarų diplomatai „bijojo nacionalizmo“ laisvę atgavusiose tautose, todėl protegavo kairiuosius.

Kodėl tas žurnalas yra „pats įtakingiausias“ (neapsiribojantis tik JAV), paaiškėja patyrus, kad jį leidžia pasaulinio globalizmo priedangos klubas – CFR. Jų sąjungininkus, Trišalės komisijos narius europiečius, rasime Europos Sąjungos vadovų ir varovų eilėse.

Laimė, yra daug autoritetų, kurie baiminasi pasaulinės valdžios. Popiežius Benediktas XV jau 1920 metais, matyt pastebėjo pastangas sukurti pasaulio vyriausybę. Jis įspėjo: „Pasaulio valdžios atėjimo ilgisi visi blogiausi ir iškrypėliški elementai. Tokia valstybė (…) panaikintų visus tautinius lojalumus. Joje nebūtų pripažįstamas joks tėvo autoritetas jo vaikams ar Dievo viršenybė žmonių visuomenei. Jei tokios idėjos bus įgyvendintos, tai neišvengiamai seks dar neregėtas teroro viešpatavimas“.

Knygoje apie popiežių Joną Paulių II Vatikano istorikas M.Martinas apie Popiežiaus priešinimąsi pasaulio nudvasinimui rašo: „Jis žino, kad didžiausia dieviška bausmė būtų tik balzamas, palyginti su nežmoniškumu ir beširdiškumu, su tokia bedieviška visuomene, kurią sugebėtų sukurti arba lenininis marksizmas, arba demokratinis kapitalizmas“. Atseit jis buvo ir prieš Rytų, ir prieš Vakarų globalizmą. Dabar gi komunistai ir kiti raudonieji demonstruoja, triukšmauja tik prieš Vakarų „kapitalistinį“ globalizmą.

Mąstant apie Lietuvą supantį pasaulį ir apie globalizmo pavojų tautai nederėtų pamiršti, kad Rusija dar prieš bolševizmą, matyt, buvo apsikrėtusi globalizmo virusu. Ko gero, imperializmas, ramstomas panslavizmo ideologija, plėtė Rusiją į visas puses. Juk 1799 metais generolas Suvorovas su rusų armija peržengė Alpes ir Italijoje kariavo su prancūzais.

Iš globalistų, tiesiogiai įtaigaujančių lietuvių pažiūras į pasaulį, turbūt geriausiai čia žinomi yra savais (ir dar kitais) pinigais veikiąs Dž.Sorošas ir Rokfelerio pinigais samdomu protu veikiąs „Zbigis“ Bžezžinskis. Anot patarlės: „Vienas kala, kitas zalatina (paauksuoja – V.B.)“. Lietuviams, branginantiems nepriklausomybę ir laisvę, turi būti nepriimtina jokia pasaulinė valdžia. Jos skonį mūsų tauta patyrė priversta gyventi pasaulinės valdžios miniatiūroje – Sovietų Sąjungoje.

Naujos pasaulio santvarkos kūrėjai, tarp kitų masalų atsisakyti laisvės, žada sukurti „rojų žemėje“. Tą patį 1917 metais bolševikai žadėjo rusams. Ir ne vien rusai patyrė to „rojaus“ vaisius. Tai primena girdėtą amerikiečių vaizdingą SSRS ekonomikos vertinimą. „Adomas ir Ieva turėjo būti rusai. Abu turėjo tik vieną obuolį ir du klevo lapus, bet tą vietą vadino „rojumi“.

Ne vien popiežiai priešinasi pasaulio tironijos kūrimui. Žymiausias JAV dešinysis (Respublikonų kandidatas į JAV prezidentus 1964 metais) senatorius B.Goldvoteris panašiai apibūdino CFR sukurtos „tarptautinės CFR sesutės“ – Trišalės JAV, Japonijos ir Europos komisijos (Trilateral Commission) pavojų: „Mano supratimu, Trišalė komisija atstovauja gudriai suderintoms pastangoms užgrobti kontrolę ir įsitvirtinti keturiuose galios centruose – politiniame, finansiniame, intelektualiniame ir bažnytiniame“. 1979 metais jis visai nedviprasmiškai įspėja: „Laisvei, dvasinei, politinei, ekonominei neskiriama jokios svarbos Trilateristų kuriamame kitame šimtmetyje“. Vadinasi, šiame šimtmetyje.

CFR ..Council of Foreign Relations

Tad globalistų materialistinis amoralumas ir pasaulinės galios siekimas bet kokia kaina padeda suprasti kitaip nesuprantamus šios eros įvykius. Paaiškėja, kodėl Raudonajai armijai buvo užleistas Berlynas ir beveik pusė Europos. Paaiškėja, kodėl 1943 metų pavasarį nebuvo priimta antinacinių sąmokslininkų siūlyta Vokietijos kapituliacija Vakarams. Pasidaro suprantama Jalta ir raginimas Lietuvai ir Ukrainai neskubėti su nepriklausomybe. Nebestebina ir Šrioderio-Putino paktas, kaip ir daugybė kitų keistų politinių ėjimų.

Sugriuvo komunistų, nacių pasauliniai planai, kaip sugriuvo Aleksandro Didžiojo, Cezario ir kitų svajonės. Ką žmogus planuoja, žmonės, jų tautos gali sustabdyti. Tik reikia atsikratyti mitų ir pažinti tikrovę. Tikiuosi, šie klausimai dar nesusidūrusiems padės įžvelgti tikrovę ir nukreips į veiklą, garantuojančią laisvę mūsų vaikams ir vaikaičiams.

Siūlau pradėti nuo mūsų tautos kovos dvasios ir patriotizmo pakėlimo.