VSD “skiepų“ beprasmybė

           Kad ir kiek tu beskiepysi ką nors nuo KGBizmo ar landsbergizmo, liga yra nepagydoma, ir nepadės net pasiutligės ar maro skiepas.

Atsimenate visi rudens „skandalą“ – VSD pažyma apie tai, jog „rusai puola“ (kokį šimtas penkiasdešimtą kartą tą mėnesį), paskui teatrališkas tos pažymos „tekinimas“ visoms Prezidentūros vaizdo kameroms matant, tada jau tyrėjų veiksmai žurnalistės (ar ne žurnalistės, o VSD nurodymus klusniai vykdžiusios) garaže, ar tvarte, tada vieša pajuoka ir tyrėjų ir iš tyrimo veiksmus sankcionavusio visiškai nekalto teisėjo Viederio. Nes be kratos pažymos nepaimsi, jeigu laiko garaže, reikia veržtis ten. Tam reikalinga teisėjo sankcija.

Ir tada pasirodė ta Rusijos NTV laida apie VSD kontržvalgybos skyrių: ką jie verbuoja ir kokiais metodais dirba.

Pasirodo, „skiepų“ metų Rusijos NTV filmavo laidą, o mūsiškiai ėjo iš proto ir sugalvojo „skiepų istoriją“.

V. Landsbergis labai džiaugėsi ir viešai pasakė, jog prezidentė dabar jau pasiskiepijo.

Visokio plauko dešinieji pradėjo klykti, jog reikia uždaryti visas Rusijos TV – tarsi Lietuvoje neveiktų internetas – ir pats laidos turinys nebuvo analizuojamas, nurašant viską į „rusai puola retorika“.

Gal irgi būčiau praleidus pro akis, jeigu ne vienoje vietoje šmėkštelėjantis labai man gerai pažįstamo žmogaus šešėlis. Laida juk apie blogiečius „kontrikus“, kokio velnio rodo man labai gerai pažįstamą personą? Niekaip nesuvedžiau, tik pamaniau, jog reikėtų jos saugotis, jeigu jau rusai rodo. Toje laidoje, kalbant apie VSD, Rusijos NTV rodė ne Vytenio gatvėje esantį pastatą, bet KGB rūmus, dabartinį Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinį teismus.

Laida buvo netgi ne apie Grybauskaitę, kuriai neva reikia skiepytis nuo „rusiškos propagandos“. Laida buvo apie tai, kaip veikia mūsų „kontrikų“ skyrius ir kokiais kone filminiais siužetais jie gyvena, kaip plačiai veikia Lietuvoje ir už jos ribų. „Nesisteminiais“ pasiskelbę portalai, toks ekspertinis neva, puolė „demaskuoti melą“, kad rodomas visiškai ne tas asmuo, apie kurį kalbama. Ir tai jau buvo esą visos laidos melo įrodymas.

Tačiau pagrindinė tema – jog kontrikai sekė K.D.Prunskienę ir K.Brazauskienę – liko paraštėse. Prisiminkime Prezidento rinkimus 2004 metais, lūžtančius kompiuterius, ir galiausiai kažkokiu stebuklingu keliu į laimėtojus išėjusį šlepetinį. Net būdama Vokietijoje, stebėjau visą naktį rinkimų rezultatus, visą laiką pirmavo K.D.Prunskienė. Kontrikų skyrius turėjo infiltruoti asmenis, kuriais K.D.Prunskienė turėjo labai pasitikėti, ir būti įtinkinta neskųsti rinkimų rezultatų.

 Ar K.D.Prunskienė skundė rezultatus? Ne. Kas tuo metu buvo jos dešinioji ranka? Man labai gerai pažįstamas žmogus. Tas man gerai pažįstamas žmogus kūrė ir Moterų partiją, paskui K.D.Prunskienė su tuo žmogumi susidorojo, kitą kūrėją – D.Teišerskytę iš viso išstūmė iš partijos. Abidvi „kūrėjos“ šeimoje yra tikros raganos, mėgsta kaitaliotis durų spynas priklausomai nuo mėnulio fazių, naikinti šeimynykščių dokumentus, asmeninius daiktus, o policija iš viso nereaguoja. Tai yra klasikinis požymis, jog abi Prunskienės ginklanešės, kartu kūrusios Moterų partiją, galimai priklausė saugumui. Ir ne pačios sugalvojo būti šalia Prunskienės, o joms kažkas liepė. Taigi, viena iš ginklanešių nors su ja susidorota dar 1996 rinkimuose, ji nustumta į sąrašo vidurį, nors buvo startiniame šešetuke, ir sėkmės atveju turėjo būti Seime, išsilaiko net aštuonerius metus, ir 2004 metais tampa ginklanešė vėl. Niekur nesiskiria su profesore, palaiko, kaip ji pati minėjo, dėl to, jog neteisingai apšmeižta, kad KGB agentė. Nors vaizdo įrašas, kur ji pati pasakoja apie kelionę į Austriją, yra. Vieno pasirašymo KGB užtenka, kad tai reikėtų viešinti rinkiminiuose plakatuose.

Kuo gi tikės gniuždomas ir puolamas žmogus? Ištikimu šunim, kuris išbuvo šitiek metų šalia, ir dabar neatsilieka nė žingsnio. Kažkas įtikino K.D.Prunskienę neskųsti rikimų rezultatų V.Adamkaus naudai. Kas tas žmogus, kuris buvo šalia ir kaip jis susijęs su V.Adamkaus aplinka? Šio žmogaus vyro giminės gyvena JAV, ir visi pažįsta Adamkų, arba Adamkus juos visus pažinojo, galimai tokia jo buvo tarnyba: pažinoti ir registruoti visus vietos lietuvius. 1990 metais tas žmogus JAV, Klyvlende galimai perverbuojamas CŽV. Gauna užduotis. Kurias vykdo. Kadangi vyro giminės pažįsta Adamkų, gal susitinka ir su juo, ar per jį. Laikas geras: 1990 metai, CŽV planas persiverbuoti KGB agentūrą Lietuvoje jau pradėtas vykdyti.

Rusijos NTV Lietuvą ne puolė, o norėjo įspėti apie dvigubus KGB-CŽV agentus, kurie yra pažeidžiami, nes jų praeities atseit „nubraukta“, jie yra elitas, jiems paklūsta policija, prokuratūra, jie neatsako baudžiamąja tvarka, netgi jeigu jų bute neaiškiomis aplinkybėmis žūsta žmogus. Kai K.D. Prunskienei nebuvo suteikta tinkama medicinos pagalba Santariškėse, ir ji vos nemirė, paskambinau tam asmeniui, ir paklausiau, ar jai, kaip Prunskienės ginklanešei, negaila, ar skambinosi jos artimiesiems? Į mano klausimą buvo sureaguota labai atsainiai, kad esą „mes nebendraujame ir man ji nebeįdomi“. Taigi, buvo nustumta nuo politikos, paskui dar sveikata nesuteikus tinkamos pagalbos sutrikdyta, ir jau „neįdomi“. Beje, dėl K.D. Prunskienės „ginklanešės“ išsiųsta užklausa su detaliu paaiškinimu apie galimai KGB praeitį ir galimą užsiverbavimą CŽV. Pažiūrėsime, ką atsakys. Puikiai atsimenu Prunskienės „ginklanešės“ mėlyną užsienio pasą 1990 metų birželio mėnesį. Dar būdama vaikas stebėjausi, kaip ji gavo šitą pasą, ir dar vizą į JAV.

Beje, Prunskienės ginklanešė dėl kažkokios senos giminės istorijos netgi su „falšyvais“ dokumentais gyvena – tačiau KGB-CŽV elitui tai ne kliūtis. O suvedant su nuolat „skiepijama“ pirmąja šalies persona, tai pirmosios personos ir Prunskienės ginklanešės biografijos labai jau panašios: abiejų tėvai „ne prie ko“: vienas gaisrininkas, kitas – mokyklų direktorius, geriausias A.Paulausko tėvo ir KGBisto Juodelės draugas. Pas pirmą sekretorių Griškevičių eidavo net nesibeldęs į duris. Netikėta karjera meno, mokslo, žiniasklaidos įstaigose: JE įsidarbino filharmonijoje, Prunskienės ginklanešė vos po aukštojo mokslo baigimo Radijo ir televizijos komitete, vedė muzikos laidas. Dirbant TV reikėjo turėti „prirašymą“. Bet dabar madinga sakyti, jog tiesiog dirbau savo darbą, kokie ten dar KGB? Nuo 32 metų Konservatorijos dėstytoja – nors neturėjo daktaro diplomo, neturi iki šiol. Nors ir pensijoje, dirba iki šiol… Įvairių laikraščių redaktorė, „Literatūros ir meno“ darbuotoja. Atkūrus Nepriklausomybę, redagavo profsąjungų laikraštį. Beje, prie profsąjungų veiklos liko iki šiol. Kaip ir JE, iš viso neturi draugų. Yra įtari, paslaptinga. Nors ir turi šeimą, bet šeimos jausmo – ne. Visi yra priešai, potencialūs paslapties atskleidėjai.

Visų Seimo rinkimų dalyvė, į VRK anketą pamiršusi įsirašyti visus vaikus. Skambinau, klausiau, kodėl Seimo narė R.Baškienė įsirašiusi abudu sūnus, o ji tik vieną dukrą, nors turi tris vaikus. Kažką pradėjo aiškinti, kad „vaikai tik iki 18 metų“.

Tradicinėje lietuvių kultūroje šeima yra iki grabo lentos. O tradicinėje „kontorinėje – instrukcinėje“ veikloje, šeimos nėra, nes tai yra kliūtis darbui.

Taigi, jeigu niekas nesuprato, kas ta laida apie prostitutę Iriną norėta pasakyti, tai kaip vienos iš veikėjų pažįstama, ir noriu atskleisti, jog rusai ne puola, o nori mums padėti. Gal būsiu apšaukta Rusijos agente, tačiau man ta laida padėjo bent pradėti saugotis tos personos, kuris ilgus metus buvo Prunskienės ginklanešė, ir kai Prunskienė buvo arti mirties, tai ginklanešė šaipėsi.

Pasirenkant lyrinį herojų prostitutę Iriną, norėta pasakyti, jog VSD kontržvalgybos skyriaus darbuotojai yra tarsi prostitutės: kas mokės pinigus, tam ir dirbs. Mokėjo KGB – dirbo KGB, sumokėjo CŽV, dabar dirba CŽV. Nors iš paskos velkasi tamsus ir gūdus KGB šleifas.  

Kristina Apanavičiūtė

Prielaida: VSD dezinformuoja visuomenę ir pritaria Maidano smurtui – perversmo organizavimu kaltindamas Lietuvos spaudos priemones?

VSD 2014-03-12 išplatino pranešimą:

„Dėl internete skelbiamų provokacijų

2014.03.12

Valstybės saugumo departamentas informuoja, kad peticija dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Rusijos yra paskelbta Niujorke registruotame interneto portale „avaaz.org“. Jame anoniminiai vartotojai kuria įvairiausio – kartais net ir absurdiško turinio – peticijas. Tame tinklalapyje jau ir anksčiau buvo keltos provokatyvaus pobūdžio iniciatyvos, tačiau minėta svetainė yra beveik nežinoma, todėl jos nepasiekė jokio tikslo. Šį kartą peticiją dėl Klaipėdos internete „surado“ ir paviešino Rusijos interesus Lietuvoje propaguojantys veikėjai.  

Akivaizdu, kad anoniminiai peticijų kūrėjai siekia išprovokuoti viešas diskusijas politiškai jautriais klausimais ir vėliau jas eskaluoti tam tikra (šiuo atveju priešiška Lietuvai) linkme. Valstybės saugumo departamentas ragina interneto vartotojus ir žiniasklaidą blaiviai ir pragmatiškai vertinti tokias iniciatyvas ir nepasiduoti provokacijoms. Vertėtų sekti pažangių Ukrainos piliečių elgesiu – jie adekvačiai reaguoja į nepalyginamai aršesnes Kremliaus provokacijas.

 Valstybės saugumo departamentas primena, kad vieši raginimai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą arba pažeisti teritorijos vientisumą yra traktuojami kaip nusikaltimas. Už jį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.“

 Pažymėtina, jog tokio lygio žvalgybos institucija, skelbdama oficialų pranešimą, turėtų ne percituoti TV laidose pasisakiusių Seimo nacionalinio  saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko – kuris, beje, yra profesionalus teisininkas, ir buvusio šio komiteto pirmininko istorijos mokslų daktaro, tiriančio sovietų nusikaltimu – Arvydo Anušausko nuomonę, jog už bet kokį percitavimą, nuorodos pridėjimą apie kažkieno apmąstymus, yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, bet kaip žvalgybos institucija, privalėjo informuoti piliečius, koks BK straipsnis tai numato.

 VSD minimas straipsnis iš tiesų skamba taip:

122 straipsnis. Vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą

Tas, kas viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, nuversti teisėtą valdžią, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiems tikslams kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus šiame skyriuje numatytus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Visur šiandien spaudoje minima viešoji įstaiga „Būkime vieningi“ jokios panašios veikos nedaro ir nedarys, nes spaudos priemonė yra taikus būdas reikšti nuomonę, leisti piliečiams išsisakyti. VSD minimas raginimas net neleisti jokių diskusijų tam tikromis temomis yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijas pagrindiniais straipsniais, kuriuose nurodyta, jog Lietuva yra laisva ir demokratinė valstybė, ir joje yra paisoma žmogaus teisė laisvi rinkti, skleisti informaciją.

Smurtas yra veiksmai, kurie siekiami ginklu. Ginklo sąvoką apibrėžia specialūs įstatymai, ir VSD turėtų juos žinoti. Ginklai būna ir šaltieji: tai  yra peiliai, o rašomoji priemonė ir kompiuteris į tokių priemonių sąrašą neįeina. Laikraščio redakcija ar viešoji įstaiga negali būti prilyginama BK 122 str., minimai ginkluotai grupuotei, nes tušinukas, kompiuteris nėra prilyginami ginklams.

Kompiuteris, spausdinimo mašinėlė, rašomoji priemonė tik perkeltine prasme VSD ir kitų institucijų gali būti laikoma ginklu – nes tai yra pats geriausias „ginklas“ kovoje su dezinformacija. Beje, karai dabar kariaujami informaciniame lygmenyje, ir VSD tą puikiai suvokia.

Beje, visuotinai skelbiama, jog ES siekiama įvesti spaudos ir žodžio laisvės kontrolę, todėl matyt VSD visiškai neinformatyvus, o vien didelį autoritetą spaudoje ir visuomenėje įgijusių A.Paulausko ir A.Anušausko minčių percitavimas, nieko bendro su galiojančius BK neturintis, nedaro garbės mūsų Valstybės saugumo departamentui, ir sukelia pagrįstų abejonių, jog ten galimai dirba nepakankamos kvalifikacijos teisininkai, nes užtenka tik žvilgterėti į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsnius, kuriais galimai gąsdina VSD, ir matome, jog už laisvą minčių reiškimą atsakomybės nėra: yra tik už raginimą smurtu užbrobti valdžią.

Beje, labai keista, tačiau Lietuvos valdantieji palaiko Ukrainos Maidano smurtinius veiksmus. O Lietuvoje siekia užgniaužti taikią ir laisvą žmonių raiškos formą – laisvą spaudą.

VSD už visuomenės dezinformavimą galima būtų prašyti taikyti administracinę atsakomybę, nes, dar kartą pakartoju – VSD nenurodė baudžiamojo kodekso straipsnio, antra, tokio straipsnio, kuris draustų spaudos veiklą, ir už kurią būtų numatyta penkerių metų laisvės atėmimas, nėra. Trečia, VSD galimai melagingai ir ištraukdamas žodžius iš LR BK konteksto, gąsdina visuomenę, nepacituodamas pilno LR BK 122  straipsnio apibrėžties, taigi, patys galimai daro administracinės teisės nusižengimą, nes VSD puslapis yra prilyginamas spaudos priemonei, ir turi pateikti tiktai teisingą ir patikrintą informaciją. Šitoji gi informacija yra melaginga LR BK 122 straipsnio iškraipa.

Keistas VSD šis sakinys: „Vertėtų sekti pažangių Ukrainos piliečių elgesiu – jie adekvačiai reaguoja į nepalyginamai aršesnes Kremliaus provokacijas“. Ką VSD laiko „pažangių Ukrainos piliečių elgesiu?“ Šaudymą į policininkus? Užmušinėjimą plytomis? Juk visi galėjome matyti kaip vyko „pažangių piliečių „taikios“ demonstracijos. Visi galime susirasti informaciją, jog beveik kas dieną miršta nuo daugybinių sužalojimų Ukrainos Vidaus kariuomenės ir Berkut pareigūnai, kai kuriems amputuotos nuo sprogimų galūnės, sutrupinti žandikauliau. Ar smurtinės veiklos pasekoje atsiradusius sužalojimus VSD vadina „pažangių Ukrainos piliečių elgesiu“?

Šį sakinį VSD plačiau turėtų paaiškinti: ar Lietuvos Respubliokos VSD palaiko smurtinę Ukrainos revoliuciją? Jeigu taip, tai kaip tuomet šita pozicija koreliuoja su kita pozicija, jog spaudos darbas yra „kėsinimasis į valstybinę santvarką“, o pritarimas smurtiniams Maidano kovotojų veiksmams – ne?

Šitaip analizuoti teisės aktus mus išmokė JAV buvę Baltųjų rūmų ir įvairių valstijų teisingumo institucijų darbuotojai. Persiskaičius Ukrainos Konstituciją – o skaityti pasaulio Konstitucijas mokė buvęs vienos valstijos generalinis prokuroras – matau, jog ir konstitucinės teisės žiniomis VSD galimai nelabai disponuoja, nes vadinti „pažangių Ukrainos piliečių elgesiu“ elgesį, kai yra smurtu išvaromas teisėtas ir neatstydintas Ukrainos Prezidentas (Prezidento atstatydinimo procedūrą, kuri nebuvo atlikta, reglamentuoja Ukrainos Konstitucijos 85 str. 10 d. ir 111 str.) – tai yra galimai kvietimas ir Lietuvoje elgtis lygiai taip pat, kaip smurtininkai su ginklu rankose elgiasi Ukrainoje, iki šiol ginklus laikydami balsuojantiems deputatams tiesiog už nugarų, siautėdami pro prokuratūras ir po kitas valdžios įstaigas ginkluoti.

Tokiu atveju VSD pareiškimai tampa galimai grėsme Lietuvos valstybei – jau vakar Vilniaus policininkai išsigandę „antro Maidano“, išvaikė taikius protestuotojus nuo Seimo. Nes viešojoje erdvėje, ir štai netgi VSD puslapyje, Maidano smurtininkų veiksmus vadinant „pažangių Ukrainos piliečių elgesiu“ galimai skatinama veikla „valstybės perversmas“ (LR BK 114 str.)– kuris buvo ginklais ir sprogmenimis, degiaisiais skysčiais – įvykdytas Ukrainoje.

Todėl šituo komentaru noriu viešai paklausti – kas Lietuvoje tiria galimai antivalstybinę VSD veiklą? Jog ji tokia yra, rodo šis šiandien išplatintas VSD pareiškimas, kuriame nesivarginta pacituoti tiksliai BK straipsnių, o pateikta tik apgailėtina galiojančio baudžiamojo įstatymo iškraipa, siekiant įbauginti tiesą apie Ukrainos įvykius rašančius –žurnalistus, istorikus ir teisininkus.

Kristina Apanavičiūtė