Naujas Ispanijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik 300 000 kūdikių buvo atimti iš tėvų ir parduoti įvaikinimui. Vaikai tapo organizuoto gydytojų, slaugytojų, kunigų ir vienuolių tinklo aukomis. Prekyba vaikais prasidėjo Franko diktatūros metais ir truko iki devyniasdešimtojo dešimtmečio pradžios. Šimtai šeimų, gimdžiusių vaikus Ispanijos ligoninėse ir jų netekusios, reikalauja ištirti kilusį skandalą. Motinos, dažniausiai tai buvo vienišos jaunos moterys, tikina buvusios apgaudinėjamos: joms buvo sakoma, kad kūdikis mirė, tačiau joms nebuvo leidžiama pamatyti kūdikio kūno, nei dalyvauti laidotuvėse. Tuo tarpu kūdikiai buvo parduodami bevaikiams dievobaimingiems ir pasiturintiems sutuoktiniams, kurie buvo laikomi tinkamiausiais tėvais pagrobtiems vaikams auginti.
Oficialūs valstybės išduodami dokumentai buvo klastojami – pagrobtų vaikų gimimo liudijimuose būdavo nurodomos įsivaikinusiųjų pavardės. Daugeliu atveju įtėviai žinojo, kad vaikai buvo pavogti, tačiau dažniausiai jiems buvo aiškinama, kad kūdikiai yra pamestinukai.
Skandalą tyrinėjusi žurnalistė Katya Adler sako, kad „tūkstančiai žmonių atsidūrė liūdnoje situacijoje. Visoje Ispanijoje yra vyrų ir moterų, kurių gyvenimai apvirto aukštyn kojomis, sužinojus, kad žmonės, kuriuos jie laikė savo tėvais, juos iš tikrųjų nusipirko. Taip pat yra daug motinų, kurioms buvo prilipintos „isterikių“ etiketės, nes jos netikėjo, kad jų kūdikiai mirė. Tačiau dabar paaiškėjo, kad jų vaikai yra galbūt gyvi, o juos užaugino kiti žmonės“. Ekspertų nuomone, vaikų prekyba gali sudaryti 15 proc. visų 1960–1989 metais atliktų įvaikinimo atvejų.
Iš Franko diktatūrai politiškai pavojingų šeimų kūdikiai sistemingai pradėti grobti 1939 m. Vaikų prekyba klestėjo ir po diktatoriaus mirties 1975 metais, nes Bažnyčia ir toliau darė didelę įtaką visuomenei, ypač socialinių paslaugų srityje. Viskas tęsėsi iki 1987 m., kai Ispanija įvaikinimo tvarką nustatė įstatymais valstybės lygiu.
Skandalas kilo, kai du vyriškiai − Antonio Barroso ir Juan Luis Moreno sužinojo, kad buvo pagrobti dar kūdikystėje. Juan Luis įtėvis prieš mirtį prisipažino jį pirkęs iš kunigo Saragosoje Šiaurės Ispanijoje. Įtėvis papasakojo, kad kartu su juo važiavęs vyriškis tuo pat metu už 200 000 pesetų (milžiniška tuo metu suma) nusipirko Antonijų.
„Tuo metu už šią sumą buvo galima įsigyti butą, − pasakojo A. Baroso. – Mano tėvai šią sumą išmokėjo dalimis per dešimtmetį, nes tiek pinigų neturėjo“. DNR testai patvirtino, kad A. Baroso užauginusi sutuoktinių pora nebuvo biologiniai vyriškio tėvai, prisipažino ir vienuolė porai pardavusi Antonio. Apie prekybą vaikais viešai prakalbę A. Baroso įtėviai, pakvietė kūdikių netekusiais motinas papasakoti savo patirtis.
Kilus skandalui, buvo atkasti kai kurie kapai, kuriuose buvo tariamai palaidoti iškart po gimimo neva mirę kūdikiai, tačiau juose buvo randami suaugusiųjų arba gyvūnų kaulai. Kai kurie kapai buvo apskritai tušti.
BBC televizijos sukurtame filme apie prekybą vaikais rodomas interviu su 89metų moterimi Inés Pérez, kuri papasakojo, kad kunigas jai liepęs simuliuoti nėštumą: taip jai pavyko gauti San Ramon klinikoje Madride 1969 metais gimusią mergaitę įsivaikinimui.
„Kunigas man davė kamšalą, kad atrodyčiau su pilvu“, − pasakoja Ines. Manoma, kad San Ramon klinika buvo vienas didžiausių centrų, kuriame buvo taikoma ši praktika. Daugelis šioje klinikoje gimdžiusių moterų teigia prašydavusios parodyti mirusį kūdikį ir joms būdavo atnešamas visiškai sušalusio kūdikio lavonas. BBC filme demonstruojamos aštuntajame dešimtmetyje padarytos mirusio ir šaldytuve saugoto kūdikio, kuris, manoma, ir buvo rodomas motinoms, nuotraukos.
Daugelis šeimų, manančių, kad jų kūdikiai buvo pagrobti, atliko DNR testus, tikėdamosi kada nors rasti savo vaikus. Kai kurioms šeimoms tai jau pavyko.
Matrica Lietuvoje 