Del prieš tautinius socialistus vykdomų ikiteisminių tyrimų

Kaip atsirado Žydai -ATSAKYMAS ! (video RU)

K.P.Petrovas (1945-2009).
Pradžioje kai K.P Petrovas dar buvo sveikas, pas jį atvyko “svečių“ iš Vašingtono. “Svečiai“ atvyko pasidomėti K.P.Petrovo leidžiama literatūra ir šiaip artimiau pabendrauti. Keista, kad po šitų susitikimų, K.P. Petrovas pradėjo blogai jaustis, ko pasekoje, Jis mirė…

Daugiau informacijos šiuo klausimu: Levitavimo pagrindai. Žmonių populiacijos valdymo pradžiamokslis (knyga)

http://bukimevieningi.webnode.com/products/levitavimo-pagrindai-zmonių-populiacijos-valdymo-pradziamokslis-%28knyga%29/

Robertas Mažitovas apie Rolando Paulausko sekėjus

Robertas savo FB paskyroje paaiškina kas yra lohatronas 

https://www.facebook.com/robertas.mazitovas.1?fref=ts

Андрей Фурсов – Кто сбил малазийский Боинг на Украине

Диалог Андрея Фефелова и Андрея Фурсова по вопросу – кто сбил малазийский Боинг на Украине?!
Маленькое и независимое расследование историка и публициста Андрея Фурсова.
Источник – День. ТВ ( http://dentv.ru/ )
Канал S.P.Q.R. – https://www.youtube.com/user/onlineSPQR – все самое актуальное и интересное!

Может именно властям Литвы невыгодно чтобы ГазПром снизил цену на газ?

Факты: Литва в год потребляет 3,0 млрд. м3 газа, по цене ~500 $ за 1000м3. Следовательно, за весь годовой рессурс «Лиетувос дуёс» платит 3,0 млрд.м3 х 500$ = 1,5 млрд. $ (это на границе перехода Бел/Литва «Котловка»).

С этой в 1,5млрд.$ суммы сразу, уже на территории Литвы, начисляется НДС в размере 21%, который идёт прямо в бюджет. То есть (1,5 млрд. : 100%) х 21% = 0,315 млрд. $ или 315 млн. долл США или ~820 млн. литов.

Теперь, что получится, если ГазПром, снизит цену на газ, например, на 20%?

Считаем: 20% от 500$ за 1000 м3 будет стоить ~400$ за 1000м3; следовательно, 3,0 млрд.м3 газа х 400$ = 1,2 млрд. $, или, в этом случае, в бюджет в виде НДСа попадёт (1,2 млрд.: 100%) х 21% = 0,252 млрд.$ или 252 млн. долл., или 655 млн. литов. Следовательно, бюджет Литвы, если ГазПром снизил бы цену на газ на 20%, только за счёт НДСа, на границе перехода недополучил бы 820 млн – 655 млн = 165 млн. литов!!! А дармовые 165 млн. литов, в государстве где совершенно развалено производство и сельское хозяйство – это «Божий Дар».

И это ещё не всё. Поймите, не ГазПром устанавливает цену на газ, а рынок, который формирует биржа газа Бумгарнер (Австрия). В формулу цены которой входит базовая цена за 1000 кубов, калорийность газа, его доставка по газопроводу до границы перехода и взаимные межгосударственные преференции.

Например, немцы и поляки платят дешевле, потому что покупают намного больше, чем Литва. Латыши и эстонцы платят меньше на 20%, чем Литва, потому что делают равнозначные скидки России на ж.д. транзит и перевалку грузов в порту Венспилс и Муга (Таллин).

По моим сведениям, которые умалчиваются в СМИ Литвы, под видом якобы «конфендициальности», руководитель ГазПрома, Миллер, просил у руководства Литвы : «Сделайте и вы для России скидки за транзит по территории Литвы от Гудогай до Кибартая, и чтобы поезда не стояли на границах по полтора часа и Литве тоже будут скидки, как латышам и эстонцам». Но Литва этого не делает, поэтому и платит базовую цену, которую, повторяю, устанавливает рынок, а не ГазПром! И никто Литву не дискриминирует по цене на газ – это лукавство местных политиканов, которые, манипулируя «патриотическими» чувствами неинформированных избирателей, надеятся во время выборов на их голоса. Сами власти об этом знают, но молчат.

Надеюсь, что читатели поняли, кому на самом деле выгодно чтобы цена на газ для Литвы не была меньше и почему. Кроме того, эти цифры мизер, по сравнению c теми НДСами, которые ещё накручиваются пока газ дойдёт до котельной по территории Литвы. Вот, посмотрите здесь и убедитесь сами (lrprezidentas.lt). То есть, цена газа за 1000 кубов от границы до котельной дорожает приблизительно от 1300 литов до 2080 литов. И это подорожание, в основном, происходит именно за счёт внутренней накрутки НДСов. Только не слушайте тех, которые говорят, что НДС, якобы, возвращается – это неправда. НДС, в итоге, вытрясает карманы нонечного потребителя через тарифы на тепло.

А вот ещё цифры для размышления: как известно, потребность Литвы природного газа в год составляет 3 млрд. м3, ГазПром производит в год свыше 670 млрд. м3 в год. То есть, Литва покупает только…~0,4% от всего производимого ГазПромом годового рессурса. Теперь задумайтесь, ну какое политическое влияние на Россию может оказать такой «крупный» покупатель газа как Литва? Как это часто приподноситься во многих СМИ Литвы. Не пора ли властям Литвы начать делать «политические шаги, учитывая свои узковатые штаны» и поменьше озираться на «дядю Сэма»?

Jurijus Subotinas, Литвa

Komentar Sergeja Voskresenskogo:

Спасибо за статью, хотя если честно, у меня давно были подозрения на этот счет – именно правительству нужны высокие цены и на газ и на бензин. Акцизы – вот где собака зарыта. Народ в списках важности у правительства стоит на последнем месте.
Может быть именно поэтому правительство и предлагает отказаться от Российского газа и перейти на более дорогой газ из других стран? Выше цена на газ больше акциз – а мы для них электорат – субъекты необходимые для выборов. Мы же демократическая страна

2014 06 13

 

Зазнобин В.М. “Россия, Украина и глобальная трансформация“

Šudasklaidos atstovai

Ukrainoje Aukščiausioji Rada pažeidė Konstituciją ir uzurpavo valdžią

Aukščiausia Rada pažeidė Ukrainos Konstitucijos 5 str., 6 str. ir 85 str.: “atšaukti“ Prezidento neturi teisės – tam yra apkaltos procedūra.

Protestuotojų – bet ne visos Tautos, nes protestuotojai sudaro labai menką tautos dalį – faktinis atstovas Aukščiausioji Rada patys pažeidė senosios Konstitucijos 5 str., kurią deklaruoja grąžinę – nes pagal šį straipsnį keisti Konstitucinę santvarką gali tik Tauta. Tai nustato senosios- naujosios Konstitucijos 5 straipsnis. Kas valdo valstybę –tai sudaro konstitucinę valstybės sąrangą. Savavališkai ir spontaniškai, galimai dargi grasinimų įtakoje ir dar tamsiu paros metu priimti sprendimus, kurie prieštarauja šalies Konstitucijai, yra neteisėta.

Beje, grįžti prie negaliojančios Konstitucijos galima buvo tik Referendumu. Ukrainoje 45 milijonai gyventojų. Kokią teisę keli šimtai turėjo kažką keisti? Beje, penktame straipsnyje parašyta, jog niekas negali užgrobti valstybės valdžios. Aukščiausioji Rada, balsuodama, jog atšaukia Prazidentą, dar kartą pažeidė penktą straipsnį. Nes atšaukti žmonių išrinktą Prezidentą gali tik Tauta. Demokratinėse valstybėse „atšaukimas“ įvyksta, kai piliečiai išrenka kitą Prezidentą.

Toliau: šeštas Ukrainos Konstitucijos straipsnis numato valdžių atskyrimą. Kad yra įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios. Kuo užsiima įstatymų leidžiamoji valdžia, atšaukinėdama Prezidentą, atšaukinėdama jėgos struktūras? Prezidento atšaukti negalėjo, o jėgos struktūrų valdymas yra Vykdomosios valdžios prerogatyva. Ukrainoje viskas atvirkščiai – jėgos struktūras atšaukinėjo netgi Žemesnioji Rada, nors tam neturėjo įgaliojimų. Aukštesnioji Rada dekriminalizavo veiką vien dėl Tymošenko, ji, pažeidžians asmenų lygiateisiškumą, įtvirtintą Konstitucijoje, be jokio įstatymo įsigaliojimo bei galiojančio teismo sprendimo atnaujinus procesą išteisinti, būdama nuteista vaikšto laisvėje, o ne sėdi kalėjime, kaip kiti nuteistieji.

Žvelgiant konstituciškai, Aukščiausioji Rada veikdama kartu su ginkluotais protestuotojais, uzurpavo Ukrainą: o tai yra Konstitucijos 5 str. pažeidimas.

“Niekas negali uzurpuoti valstybės ir jos valdžios”

Žvelgiant Konstituciškai, Prezidentas Janukovyčius jokių galių neprarado, nes Prezidentas turi teisę išskristi su darbo vizitu, ypač, kai vyksta karas. Nors ir nepaskelbtas. Ir ginkluoti nebaudžiami protestuotojai užgrobinėja bet kokius pastatus, kuriuos nori. Neslepia noro nužudyti bet ką, kas paklius jiems į rankas, jeigu tai valdžios atstovai.

Be to, naujojoje – senojoje Konstitucijoje numatyta, jog Aukščiausioji Rada Prezidentą gali pašalinti tik APKALTOS būdu. Tai numato Konstitucijos 85 str. 10 dalis.

Nors teisiškai Tymošenko iš kalėjimo galėjo išeiti tik po teismo sprendimo ir po baudžiamojo įstatymo pakeitimo – beje, baudžiamojo proceso keisti per vieną minutę negalima, nes įstatymas turi pereiti projekto, komitetų ir kitokias įstatymų leidybos stadijas, jeigu Ukrainos valdžia mano esanti demokratinė – tačiau Tymošenko jau kitą dieną Maidane sveikino riaušininkus. Įstatymas negalėjo būti specialiai jai priimtas: į teismą su prašymu, kad manoma, jog veika dekriminalizuota, turi kreiptis tiek valstybės, tiek nuteistosios atstovai. To nėra padaryta. Nusikaltėlė laisva be teismo proceso. Įstatymas dar neįsigaliojęs.

Tai ir yra šiandienos Ukrainos veidas: pasaulį ir „taikius“ – iki dantų ginkluotus nusikaltėlius sveikina kita nusikaltėlė, turinti šiandien dar sėdėti kalėjime. Ukrainos Konstitucija – nei nauja, nei naujai sena – negalioja.

Aukščiausioji Rada yra uzurpavusi šalies valdžią, ir remiama perversmininkų: gerai apmokytų ir suorganizuotų smogikų, veikiančių pagal visas diversinio ir psichologinio karo metodikas, nevengiantys persirengti „priešais“, ir pašaudyti į „savus“. Snaiperiams gi nėra nei savų, nei svetimų: yra įsakymas bet kokia kaina nuversti ir uzurpuoti Ukrainos valdžią. Tas ir daroma, ir bus daroma iki galo.

 

Kristina Apanavičiūtė

Valdas Adamkus. Lietuvos politikai – padugnės ( via respublika.lt )

Buvęs prezidentas Valdas Adamkus savo prisiminimų knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ buvo neįprastai atviras: būtent dėl jo įsikišimo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvusiam sovietiniam „partizanui“ ir žinomam enkavėdistui Itzhakui Aradui (Yitzhak Arad).

V.Adamkus savo knygoje rašo, kad dėl Izraelyje gyvenančio I.Arado bylos jo iniciatyva buvo suorganizuotas specialus pasitarimas Prezidentūroje. Pasitarimas įvyko 2008-ųjų rugsėjo 16 dieną. Jame dalyvavo V.Adamkus, Valstybės saugumo departamento vadovas Povilas Malakauskas, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas ir užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.
Tuo metu kaip tik itin aktyviai veikė Izraelio diplomatinės tarnybos, kurios visokeriopai spaudė mūsų valdžią nutraukti ikiteisminį tyrimą minėtam veikėjui, įtariamam civilių Lietuvos gyventojų žudymu karo metais. Apie tai pats I.Aradas užsimena net savo paties prisiminimų knygoje.
V.Adamkus apie šį pasitarimą rašo: „Priėjome išvadą, kad jei nėra aiškių įrodymų, patvirtinančių Izraelio piliečio I.Arado atsakomybę už sovietinių partizanų nusikaltimus Lietuvos gyventojams, Generalinė prokuratūra turi nutraukti jam iškeltą bylą. Tai leis normalizuoti santykius su Izraeliu“.
Prokuratūra vos po kelių dienų klusniai nutraukė ikiteisminį tyrimą pareikšdama, kad esą nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių šią bylą tęsti.
Kaip rašo V.Adamkus, dar anksčiau, tačiau tą patį mėnesį jis I.Arado bylą aptarė su teisininku Seimo nariu Raimondu Šukiu. Buvęs prezidentas ir šio susitikimo motyvus paaiškina ciniškai atvirai: „pasitarti, kaip būtų galima baigti šią bylą“.
Be to, buvęs šalies vadovas rašo ir apie patirtą Izraelio spaudimą: „Į Vilnių atvykusi Izraelio atstovė atmetė Lietuvos siūlymą perkvalifikuoti I.Arado statusą byloje iš įtariamojo į liudytojo. Keliamas didžiulis triukšmas. Nusprendžiau pasikviesti patyrusį teisininką Seimo narį R.Šukį ir pasitarti, kaip būtų galima baigti šią bylą“.
Buvusio NKVD (liet. – Liaudies vidaus reikalų komisariatas) bendradarbio ir įtariamo Lietuvos civilių gyventojų žudiko byla buvo nagrinėjama ne tiek teisėtvarkos institucijose, kiek politikų kabinetuose.
Kaip tipiškiausią dvigubų standartų pavyzdį galima pateikti kitą V.Adamkaus citatą iš tos pačios knygos. Buvęs prezidentas čia aprašo jo patirtą spaudimą iš europarlamentaro Vytauto Landsbergio: „Iš Briuselio paskambino Vytautas Landsbergis. Jis man ėmė priekaištauti, kad ketinu atleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių. Pasiūliau atsiversti Konstituciją, kur aiškiai pasakyta, kad, pasibaigus kadencijai, šio teismo pirmininkas pasitraukia iš pareigų. Pasakiau, kad čia neįmanomas joks kompromisas, nes vadovausiuosi tik Konstitucija“, – taip aprašomas 2009 metų sausio 6 dienos pokalbis.
V.Landsbergio atveju Konstitucija galioja, I.Arado – nelabai… Apie tai „Respublika“ kalbėjosi su signataru filosofu Romualdu Ozolu.

– Kaip vertinate paskutinius V.Adamkaus „atviravimus“ I.Arado atveju?

– Nenorėčiau kalbėti apie kokius nors aradus ar golovatovus… Kai vyksta tiesiog valstybinio lygio terorizmas, kalbėti apie lokalinius teroristus ar nusikaltėlius man neatsiveria burna… Sąvoka „teisingumas“ taip pat beviltiškai nuvalkiota ir dabar veikiau skamba kaip pasityčiojimas.
– Pas mus nuolat kalbama apie neva nepriklausomą teisėsaugą, suokiama, kad esą politikai nesikiša į „nepriklausomus“ tyrimus… O čia pats buvęs valstybės vadovas beveik didžiuojasi „sutvarkęs reikalą“.
Jeigu mes čia kalbame apie teisėsaugą, tai jos aš nelabai matau kaip savarankiškos veiklos sferos. Tuo labiau nematau šios sferos kaip vienos iš pagrindinių valstybės valdžių – mano galva, jos tiesiog nėra. Ji neveikia nei teismų, nei kitų teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų pavidalu. Arba veikia tik politinių sprendimų erdvėje, paklusdamos politikams, kaip grynai tarnybinės institucijos. O kad teisėtvarka ir teisėsauga būtų kaip nors susijusios su teisingumu ar net su teisėtumu, to neįmanoma konstatuoti – tai yra tiesiog skirtingi, tarpusavyje niekaip nesusiję indai. Dar viena labai aiški šitų institucijų paklusnumo šaka yra grupiniai interesai, kurie kartu yra ir įvairūs verslo interesai. Galima išskirti ir trečią sritį – tai giminių klanų interesai. Tačiau kai net Konstitucinis Teismas leidžia sau interpretuoti Konstituciją priešinga jai prasme, tuomet ar verta dar kažkuo Lietuvoje stebėtis…
– V.Adamkus savo knygoje pamini ir atvykusią Izraelio atstovę, su kuria Prezidentūroje deramasi dėl I.Arado statuso perkvalifikavimo. Kodėl tokios bylos nagrinėjamos Prezidentūroje, o ne prokuratūroje? Ar tai nėra pasidavimas užsienio spaudimui?
– Nors kalbėjau apie teisėtvarką ir teisėsaugą, tačiau šiuo atveju reikia kalbėti apie už jų arba aukščiau jų esančias jėgas, kurios ir daro šias sritis tarnybinėmis institucijomis. Nieko išskirtinio čia nematau. Tradicija kaip ir tarybiniais laikais, kai visi sprendimai buvo priimami ne teismuose, o Centro Komitete arba Vyriausybėje, bendradarbiaujant su saugumu. Tuo metu buvo totalinė baimės atmosfera, visi bijojo KGB, dabar bijoma kitų faktorių ir pirmiausia kokio nors užsienio…
– Po tokių buvusio prezidento parašytų žodžių ar dar galime išsaugoti iliuziją, kad pasitikėjimas savo valstybe kada nors visuomenėje atsiras?
– Čia yra du momentai. Visų pirma, atviras prisipažinimas, kuris yra kitoks nei įprastai Lietuvos viešojoje erdvėje sakomi žodžiai, kada viskas meluojama ir slepiama. Tokį prisipažinimą reikėtų laikyti bent jau geru ženklu, duodančiu pamatą kokiai nors galbūt prasidėsiančiai diskusijai. Aš tai vertinčiau, jeigu nematyčiau, kad prezidentas nelabai suvokia, jog jis yra buvęs Nepriklausomos valstybės vadovas. Jis yra greičiau Jungtinių Amerikos Valstijų ar dar kitos valstybės bendradarbis subordinacijos prasme. Tai yra labai apgailėtina. Tačiau mes tegalime svarstyti ir daryti atitinkamas išvadas – ar gali padaugėti pasitikėjimo mūsų ne tik teismine valdžia, bet ir kitomis valdžiomis? Tai priklauso tik nuo mūsų, jeigu nebijosime pasidaryti atitinkamų išvadų pirmiausia savo aukščiausiųjų pareigūnų atžvilgiu.

Antra dalis

Lietuvoje parduodamas kenksmingas maistas ( via respublika.lt )

Lietuvoje leidžiama vartoti beveik 400 įvairių maisto priedų. Kai kurie iš jų mus sargdina, tukina ir trumpina gyvenimą. Bet valdžiai tai mažiausiai rūpi – svarbiau verslas nei mūsų sveikata. Siūlymas įspėti apie sveikatai kenkiančius produktus Seime buvo atmestas. Verslininkų pusėje ir dauguma mūsų kalbintų dietologų: maisto produktuose chemijos ne tiek daug, kad iškart nusinuodytume.

Pataikauja verslui 

Šią savaitę Seime vyko aršios diskusijos dėl maisto produktų. Buvo siūlyta, kad ant visų mokinių maitinimui neleistinų produktų būtų nurodoma – produktas gali būti nepalankus sveikatai. Ekonomikos komitetas, svarstęs pasiūlymą, iš pradžių jį patvirtino. Tačiau per naktį komiteto nariai apsigalvojo: nusprendė ginti verslo, o ne žmonių interesus – teiktas pasiūlymas trečiadienį buvo atmestas.

Mamos įspėjimų pageidautų
Sūnelį auginanti Asta Dumšienė „Respublikai“ guodėsi: parduotuvėse pirkti jau nėra ko – dauguma maisto produktų kenksmingi vaikams, o ekologiškų kainos neįkandamos. „Štai dešrelių sūnui niekada neduodu – nematau ten nieko sveiko. Stengiamės valgyti produktus iš tėvelių ūkio, daugiausia daržovių, o mėsytę – tik iš ūkininkų“, – pasakojo mama. Asta mano, kad įspėjimai ant maisto produktų apie galimą žalą labai pagelbėtų mamoms. Tos pačios nuomonės laikėsi ir kita mama – Julija Timofejeva: „Dabar negalima pasitikėti net ir užrašu „ekologiškas“ – gamintojai dažnai gudrauja“. Mamos žodžiais, valdžia turėtų padėti žmogui susigaudyti etikečių margumyne. Savo sūnų Julija stengiasi maitinti tik sveiku maistu – domisi produktų sudėtimi ir vengia ingredientų, pažymėtų „E“.

Valgyti nesveika
Vincentas Sakas, nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas, mikrobiologijos mokslų daktaras, kalbėjo atvirai: tikrų, geros kokybės maisto produktų Lietuvos parduotuvėse nėra. „Žymėjimas „kenksmingas“, „nekenksmingas“ neišgelbės, nes visos maisto kokybę prižiūrinčios institucijos yra korumpuotos“, – dėstė profesorius.
Štai mėsa prekybos centruose ne kiaulių, o kiauliagyvių. Kuo tai skiriasi? „Kiaulė turi augti lėtai, o dabar kiaulių auginimas greitinamas cheminiais stimuliatoriais“. Duonos gaminiai, anot V.Sako, – cheminiai surogatai. Dar nesubrendusius grūdus ūkininkai nupurškia chemikalu – herbicidu raundapu – jis padeda po liūčių išmirkusiems grūdams greičiau išdžiūti. Kuo šis chemikalas kenkia žmogui? „Daugiau pavalgykit, sudžiūsit į šakalį ir valgyt nebereikės“, – gąsdino mitybos ekspertas.
Štai sveikas, natūralus saulėgrąžų aliejus, pasak V.Sako, turėtų būti tamsus, saulėgrąžų skonio ir greitai gendantis. Ar tokio galima rasti parduotuvėse? „Parduotuvėse parduodamas aliejus gaunamas labai paprastai: išspaudos plaunamos benzinu. Tai visame pasaulyje pripažintas procesas. Gaunama šviesaus, gražaus aliejaus – benzinas išgarinamas. Chemikalais aliejus dar pašviesinamas“, – pasakojo V.Sakas.
Kurie produktai genetiškai modifikuoti, taip pat ne visada galima žinoti. Štai genetiškai modifikuotus rapsus įstatymai leidžia auginti už penkių metrų nuo genetiškai nemodifikuotų. „Prisiminkite biologijos kursą: kiek kartų žiedadulkė gali apkeliauti aplink Žemę? Nors ir dešimt, tai ką reiškia tie penki metrai? Genetiškai nemodifikuoti rapsai tampa genetiškai modifikuotais“. Tiesa, nuo genetiškai modifikuotų organizmų jau neapsisaugosime: Seimas patvirtino, kad šalyje galima auginti genetiškai modifikuotus organizmus. „Viskas prasideda nuo Vyriausybės požiūrio: Vyriausybės tarnautojai tarnauja verslui, o ne žmogui“, – sako V.Sakas.
Jo nuomone, prasta mityba žmonijai gresia išsigimimais: „Augalo mutacija pasireiškia pirmoje kartoje, žmogaus – trečioje. Ką mes šiandien valgome – mums dar nieko, tačiau kas bus trečiai kartai po mūsų? Paklauskite kriminalistų, kodėl atkastas numirėlis nebegenda, nebepūva… Jei būsime daugiau prifarširuoti visokių chemikalų, kirminai mažiau ės“.
Chemikalų kokteilis
Vaikų gydytojas gastroenterologas Igoris Strupeikis mano, kad įspėjimai ant maisto pakuočių gąsdins žmones. Tačiau bijoti yra ko: „Yra nustatytos leistinos tam tikrų priedų normos maiste. Vienas ingredientas gali būti kenksmingas, kitas – ne, tačiau kaip veikia jų kombinacijos? Kol kas tokių laboratorinių tyrimų beveik neatliekama“. Jis siūlo susimąstyti: kiek leistiną normą viršijate, jei per dieną suvalgote ne vieną maisto produktą su tuo pačiu „E“?
Anot I.Strupeikio, maisto kontrolė skirtingose ES šalyse skiriasi. Štai Prancūzijoje yra leidžiami vieni priedai, Didžiojoje Britanijoje – kiti. Tačiau Lietuva neprincipinga. „Pas mus gali būti leidžiama viskas, ką leidžia kitos šalys“, – spėja medikas.
Gydytojas sako, kad ypač padaugėjo alergijų: „Kas trečias žmogus pasaulyje yra alergiškas. Viskas siejama su maistu – virškinimo sutrikimai, žarnyno ligos. Anksčiau, kai buvo tik natūralus maistas, tokių ligų išvis nebuvo“.
Apie priedus
Gamintojai gudrauti moka – štai ant dešros pakuotės neretai rašoma: „dūmo skonio“. Kaip paaiškino Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Fizikinių cheminių tyrimų skyriaus vedėja Galina Garmienė, toks užrašas toli gražu nereiškia, kad dešra išrūkyta dūmuose. Skonis išgaunamas skonio stiprikliais. Gudrauja ir jogurtų, ledų gamintojai, rašydami „braškių skonio“, „bananų skonio“ ir kt. – gaminiuose šių vaisių nė pėdsako. Skonį gerinti padeda glutamatai (E620, E621-625) – bene populiariausias maisto priedas. Jis įaudrina skonio receptorius, esančius burnoje, sustiprina skonį ir jį paryškina. Be šio maisto priedo neapsieina padažų, sultinių, gėrimų, saldumynų gamintojai. Negi neįmanoma pagaminti skanaus produkto be skonio stipriklių? „Galima be jų pagaminti maistą, bet pats vartotojas prie jų priprato. Klausimas: ar priimtinas vartotojui bus produkto skonis be šių priedų?“ – svarstė G.Garmienė.
Apie glutamatus savo nuomonę išdėstė ir toksikologas Robertas Badaras: „Kai kuriose šalyse glutamatas naudojamas kaip maisto papildas, didelio toksiškumo jame nėra“. Vėliau pripažino: „Aš pats labai vengiu glutamatų ir manau, kad mes jų suvalgome daugiau, nei reikėtų, bet tai jau persivalgymo pasekmė, o ne paties glutamato“.
Pasak toksikologo, kai kurios šnekos apie maisto priedų kenksmingumą – vaikų pasakos. Esą ne viskas moksliškai įrodyta. Tiesa, R.Badaras vis dėlto pataria vengti dešrų, į kurias dedama nitritinės druskos (salietros). „Tai iš tiesų kenksmingas priedas – kraujo nuodas“, – paaiškina.
Faktas
Lietuvoje parduodami maisto produktai ne tik prifarširuoti įvairių sintetinių priedų, bet dar ir antrarūšiai. Šį pavasarį Slovakijos vartotojų gynimo asociacija šalies Nacionaliniam maisto ir veterinarijos institutui užsakė atlikti tyrimą. Tyrimui buvo pasirinkti gėrimai „Coca-Cola“, šokoladai „Milka“, juodieji ir raudonieji pipirai „Kotanyi“, tirpioji kava „Nescafe Gold“, pupelių kava „Jacobs Kronung“, „Tchibo Ekspresso“. Paaiškėjo, kad kai kurie gamintojai skirtingoms Europos šalims tiekia to paties pavadinimo, tačiau nevienodos kokybės maisto produktus – prastesnės kokybės maisto produktų buvo įsigyta naujosiose ES šalyse (tarp jų ir Lietuvoje), o tokiose valstybėse kaip Vokietija ar Austrija prastesnės kokybės produktų nepasitaikė.

Linas SAMĖNAS – kulinaras:

– Ar įmanoma kulinarija be maisto priedų – tirštiklių, skonio stipriklių ir kt.?
– Žmogus, atėjęs į parduotuvę, visada klausia: ar šviežia? Kaip gali pieno produktas būti šviežias savaitę, jei jame nėra priedų. Nemanau, kad šiandieninio vartojimo sąlygomis įmanoma parduotuvėse išsiversti be maisto priedų.
Kas kita dėl restoranų maisto – ten priedų nereikia, jie virėjų nepageidaujami.
Dabar visus apėmusi panika dėl sriubų kubelių ir glutamatų. Aš pats sriubų kubelių nenaudoju – kažkada naudojau, bet atpratau nuo jų. Tačiau žmonės bijo to tikrojo grynojo produkto skonio – jei išverdi sriubą su kauliukais ir daržovėmis, įdedi tik druskos ir pipirų – žmonėms dar trūksta skonio.
Tada žmogus įdeda mistinį kubelį ir viskas susitvarko.
Mes tiesiog pripratom prie jų.
Juk čia ir yra glutamatų stebuklas – cheminėje laboratorijoje išrado tą produktėlį, kad jo norėtųsi daugiau, o be jo viskas būtų neskanu. Tai tarsi šioks toks narkotikas – nuo kurio reikia atpratinti skonio receptorius.
– Ar parduotuvėje gilinatės į produktų etiketes?
– Aš etikečių neskaitau, nes neperku produktų, kuriuose galėtų būti kenksmingų priedų. Tačiau taip pat negalima sakyti, kad visi „E“ blogi. Juk ir citrinų rūgštis yra „E“. Tikriausiai mobilusis telefonas žmogui padaro daugiau žalos nei „E“…
– Kokių produktų vengiate pirkti?
– Beveik neperku dešrelių, jų pirkti neverta – mėsos jose nėra, tik kiaulių odelės. Gaila pinigus mokėti už kiaulių odeles – ir taip jų galiu nusipirkti pakramsnoti. Tačiau nesu žmogus, paniškai bijantis „E“.
– Ar mes, lietuviai, kokybiškai maitinamės?
– Nemanau, kad sveikai ir kokybiškai. Ateikite savaitgalį per pietus į savitarnos restoraną viename iš didžiųjų pramogų centrų, pažiūrėkite, ką valgo žmonės. Jei kasdien kemša cepelinus, vėdarus, niekada nebus sveiki.
Riebus maistas galbūt didesnis peilis sveikatai nei visi maisto priedai. Be to, žmonės neturi pinigų – kuo produktas geresnis, tuo jis brangiau kainuoja. Mes metame į skrandį bet ką. Savo automobiliui renkamės labai gerus tepalus, bet į save metame, kas pigiau.