Vyriausybei prireikė pustrečių metų, kad pripažintų, jog pensijų fondai lupikauja – nesvarbu, ar uždirba būsimiems pensininkams, ar nuostolingai veikia, ima mokestį už darbą. Tik dabar pasiūlyta Seimui pakeisti įstatymus, kad fondų valdytojų pajamos priklausytų ne nuo piliečio įmokų, o nuo žmogui uždirbtų pinigų. „Respublikos“ grupės leidiniai jau nuo 2008-ųjų skelbė pavojų, jog fondų valdytojai pelnosi žmonėms vien nuostolius kaupdami. Būtent prieš trejus metus žmonės maksimaliai prarado fondams investavus į nuvertėjusias akcijas.
Valstybės kontrolė dar 2008-ųjų vasarą Seimui rekomendavo įstatymu uždrausti atvirą fondų plėšikavimą ir atlygį sau skaičiuotis tik už efektyviai investuotas maždaug milijono Lietuvos gyventojų kaupiamas lėšas.
Tokias įstatymo pataisas besibaigiant Seimo kadencijai buvo užregistravusi parlamentarė Aldona Staponkienė. Tačiau jos buvo atmestos. Nuspręsta, kad fondai nusipelnė gyventi geriau už savo klientus.Respublikos“ grupės leidiniai apie privačių pensijų fondų parazitavimą valstybės ir būsimųjų pensininkų sąskaita nuolat rašo bene šešetą metų, vos tik pradėjo aiškėti, kad iš pensijų kaupimo pelnosi ne Lietuvos piliečiai, trokštantys bent kažkiek sukaupti senatvei, o užsienio bankų ir draudimo kompanijų paskirti fondų valdytojai. Nors „Respublikos“ leidiniai nuolat viešino vis naujus šios skandalingos aferos faktus, paruošti tramdomuosius marškinius suįžūlėjusiems pensijų fondų valdytojams socialinių reikalų ir darbo ministrui Donatui Jankauskui prireikė daugiau nei trejų metų.
2008 liepos mėn. 29 d.
„Vakaro žinios“ rašė apie Valstybės kontrolės atskleistą pensijų fondų piktnaudžiavimą, kai administravimo mokesčiai atskaičiuojami nepriklausomai nuo to, ar fondai uždirba kaupėjams pelno, ar vėjais paleidžia jau įmokėtas pinigų sumas:
„2007 m., prasidėjus akcijų rinkos nuosmukiui, beveik visi pensijų fondai savo kaupėjams darė nuostolius, nors fondų valdytojai uždirbo kaip niekad daug. Nuo 2008 metų pradžios iki liepos 23-iosios iš 27 savo duomenis pateikusių fondų net 18 savo klientų turtą sugebėjo sumažinti. Rekordas – vienas fondas per daugiau nei pusmetį pasiekė minus 20,07 proc. pokytį.
Tuo tarpu pensijų turto valdymo mokesčiai auga nepriklausomai nuo klientams uždirbamo pelno. 2004-aisiais fondai iš kaupėjų pasiėmė 7,8 mln. litų, 2005-aisiais – 11,8 mln. litų, 2006-aisiais nesikuklino ir jau gavo 21,8 mln. litų, o 2007 m. pensijų kaupėjai jiems sumokėjo net 35,1 mln. litų“.
2009 m. vasario 12 d.
„Vakaro žinios“ konstatavo, kad pradanginę didžiąją dalį pensijų kaupėjams iš „Sodros“ pervestų pinigų, privačių pensijų fondų valdytojai su klientais nuostolių nesidalijo, todėl vis tiek dirbo pelningai:
„Swedbank“ klientui atsiųstoje fondo „Pensija 3“ ataskaitoje nurodyta, kad asmens vardu į fondą 2008 m. pervesta 528,75 lito. Pinigai per metus sutirpo iki 147,71 lito. Fondo valdytojai už tai pasiėmė 28,5 lito, o kitus prarado.
2008 m. tik konservatyvūs fondai klientams sugebėjo uždirbti menkučio pelno, vidutiniškai – 2,9 proc. Visi kiti pridarė tik nuostolių, kai kuriems pavyko pradanginti net iki 68 proc. gautų įplaukų.
Tačiau tai nereiškia, kad patys fondų valdytojai su klientais dalinosi nuostoliais. Jie užsidirbo pelno. Vertybinių popierių komisijos duomenimis, 2007-aisiais valdymo įmonių pelnas siekė 21,2 proc., o per 2008 m. 9 mėnesius – 3 proc.
Be to, pasirodo, neįmanoma tiksliai sužinoti, kiek įmonės užsikala būsimų pensininkų sąskaita. Mat pensijų fondų valdytojai užsiima ne tik fondų valdymu, bet ir turto valdymu, investicijomis, kita veikla, o pelningumas pateikiamas bendras“.
2010 m. sausio 13 d.
„Respublika“ atskleidė pensijų fondų valdytojų manipuliavimą skaičiais, apsukriai nutylint, kad nesėkmingai investavę vien per 2008 m. jie nuskurdino būsimus Lietuvos pensininkus net 1,17 mlrd. litų:
„Būsimieji šalies pensininkai turėtų pasijusti tarytum rojuje. Mat privatūs kaupiamieji pensijų fondai pranešė, kad sėkmingai veikdami 2009 m. būsimai lietuvaičių senatvei jie uždirbo net 407 mln. litų! Girdi, iš viso beveik milijonas būsimųjų Lietuvos pensininkų 2009 m. pabaigoje buvo sukaupę 3,26 mlrd. litų, arba maždaug 45 proc. daugiau, palyginti su 2008 m. gruodžio 31 d., kai ši suma buvo 2,25 mlrd. litų.
Privatūs pensijų fondai kažkodėl tylėjo it vandens į burną prisisėmę tada, kai 2008-aisiais dalies jų vertė dėl nesėkmingų investicijų sumenko net 52 proc. ir buvo prarasta daugiau nei pusė nuo 2003 m. kauptų pinigų. Mat 2007-aisiais privatūs pensijų fondai buvo sukaupę 3,42 mlrd. litų turto – lygiai 1,17 mlrd. daugiau, nei po metų“.
– Kodėl tik dabar politikų akys atsivėrė ir jie pagaliau bando tramdyti besočius pensijų fondų valdytojus? – klausė „Respublika“ akademiko Antano BURAČO.
Privatūs pensijų fondai ne tik bandė apgauti valstybę ir žmones, bet faktiškai yra ir vieni iš svarbiausių „Sodros“ bankroto kaltininkų. Juk „Sodros“ skola atsirado per tam tikrą laikotarpį, kai iš jos į privačius fondus buvo permesti keli milijardai litų. „Sodros“ finansinė pusiausvyra buvo suardyta bent artimiausiam dešimtmečiui, o išbalansuotas mechanizmas greičiau pradeda „uždirbti“ papildomų skolų.
Dabar matome, kad kai kurie politikai atsikvošėjo, apie pensijų fondus formuojasi visuotinė nuomonė. O nuo jos dar lieka keletas žingsnių iki to, kad iš bankų būtų pareikalauta grąžinti valstybei tas sumas, kurias jie gavo dėl įvairių lengvatų. Juk daugiausia pensijų fondus tvarko tie patys Skandinavijos bankai, kurie ir taip skolingi Lietuvos žmonėms.
Šiandien visame pasaulyje išsivysčiusiose šalyse reikalaujama, kad bankai sugrąžintų, ką prisigrobė valstybių sąskaita kompensuodami savo nuostolius, finansų sektoriui ketinama uždėti papildomus mokesčius.
Kažin ar mūsų politikai sugebės tai atlikti profesionaliai. Tiesiog mes turime bent jau neatrodyti kvailesni už kitas šalis ir taip pat reikalauti, kad bankai sugrąžintų tą paramą, kurią yra gavę iš valstybės.
O parama kartais būdavo labai gražiai užmaskuojama. Pavyzdžiui, kai visa Europa jau didino bankams privalomojo atskaitymo rezervą iki 8 proc., R.Šarkinas (ankstesnis Lietuvos banko vadovas – red. past.) staiga sumažino reikalavimus minėtam rezervui iki 6 proc. Dėl to bankuose išsilaisvino milijardai litų, bet nė vienas centas nenukrito smulkiajam ir vidutiniam verslui kredituoti, o pinigai buvo skubiai pervesti į patronuojančias bendroves. Taip vien 2008-ųjų viduryje Skandinavijos bankai iš karto persivedė iš Lietuvos 2 mlrd. litų.
Matrica Lietuvoje 