Archive for the ‘Lietuva’ Category
,,Galima nusilenkti šiems žmonėms, kad prisiėmė didžiulį moralinį krūvį, kad nesėdo valstybei ant sprando “. Taip pasakė ši nuostabi moteris, Nijolė Oželytė, kuri pati gyvena Lietuvoje ir senai sėdi Lietuvos valstybei ant sprando gaudama nemažą rentą. Ši nuostabi moteris Amerikoje pareiškė, kad Lt ekonomikos krizė suvaldyta dėka Kubiliaus. „Jeigu kas nors ką nors apie jį sakys – netikėkite. Jis yra mėlyno kraujo žmogus. Jo tėvas buvo akademikas Vytautas Kubilius.” Ši moteris buvo įtakinga Lietuvos Komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK) narė. ,, Aišku, kad dabar tai keistai atrodo. Bet tuomet mes buvome tokie – kvaili politiškai.“ ( N. Oželytė apie save )
Koment Puslapis Dar pastebėjimas iš Oželytės facebook’o: didelis manipuliavimas masėmis, manipuliavimas jų jausmais, užblokavimas tų, kurie parašo tai, kas neatitinka jos požiūrio, kas pradeda kliūdyti jos manipuliacijoms, kas pradeda kenkti jos susikurtam autoritetui. Ypač greit užblokuoja, jeigu kritiškai pasisako Landsbergio atžvilgiu. Tu turi, kaip ji, kritikuoti tik Brazauską ir visus šunis ant jo sukarti. Tai labai gerai pažįstami požymiai, kurie būdingi Tatos aplinkai, aplink kurią būriuojasi fanatiškos “megztosios berėtės“.
Algimantas Matulevičius matote tie žmones kurie trina kaip taisyklė garsiausia rėkia apie Rusijos įtaką, komunistus, KGB, apie sovietizmą kokie mes kvailiai nedemokratiški, bet kai tik ne pagal juos ką pasakai ar parašai tai iškarto atsiskleidžia jų asmeninis “demokratiškumas“ Mano patarimas jums tokių negalima leisti į valdžią nes ją gavę jie ten visai suįžulės ir jau ne faecbook’e jus užblokuos o gyvenime
Asta Simoniutyte daug ir ozelyte blokavusi…ji irgi,savo pasaulio zmogelis…tik vis imeta i savo pasauli,ty profili temas,kur kirsija zmones,arba uzveda pati ant to…o paskui daro atranka..ir vel demesio iesko ir laukia naujom diskusijom:)
Marius Kuprevicius siais laikais tie debylai laisvai gali jums plaut smegenis.
Kiek mūsų turi išnykti?
Sąjūdžio sprogimo metais (1989 m.) mūsų buvo 3,7 mln. Šiemet – 3,05 mln. Turint galvoje, kad anuomet surašytas žmogus ir gyveno ten, kur buvo surašytas, dabartinį skaičių drąsiai sumažinkime keliais šimtais tūkstančių.
Skaičiai – be jokios paguodos. Sąjūdžio sprogimas pakėlė tonusą ir įžiebė gyvenimo viltį, tad kasmet mūsų gimdavo per 50 tūkst. Neilgas buvo džiaugsmas, nes apie 2000 m. visi skaičiai apvirto aukštyn kojom. Dabar gimsta vos 30 tūkst., miršta per 40 tūkst. Be to, kasmet dar ir išvyksta daugiau, negu miršta. Šiemet į Vakarus išrūko dvigubai daugiau, negu mirė. Vaizdelis be jokios vilties.
Vasarodamas Šakių rajone neberegiu Nemuno lankose nei karvių, nei jaunimo. Pasirodo, per 20 metų gyventojų rajone sumažėjo nuo 48 tūkst. iki 32 tūkst. O juk tai darbštieji Šakiai – turtingiausias Lietuvos rajonas. Apie kitus rajonus baisu net kalbėti.
Jeigu prezidentė mums sakys, jog Lietuva, kad ir kiek ji sumažėtų, nemirs, ką jai atsakysime? Iš trijų du paskutiniai Lietuvos prezidentai – bevaikiai, jų nepaguosi. Žinoma, prezidentas keista prasme nebe lietuvis, net nebe žmogus – šiukštu jam priminti, kas pridera kiekvienam. Ir pasiremti jie gali Anglijos didybės kūrėja Elžbieta I, kuri pasirinko sau ne vyrą, o sutuoktinį vardu „Anglija“. Tačiau Biblijoje, vadinasi, kiekvienam, pasakyta: „Dauginkitės ir valdykite!“
Lietuva nei dauginasi, nei valdo. Regis, dar galėtų valdyti savą atsinaujinimą, savą gimstamumą. Bet nebenori Lietuva nieko valdyti. Ji kaip pamišusi integruojasi ir niveliuojasi. Nyksta, lietuviškai tariant.
Integruojama Lietuva į civilizaciją, kurioje šeima nelaikoma pasaulio pradžia. Kur visose tribūnose šaukiama apie „vienalytę santuoką“ ir visokiausių mažumų „šventas teises“. Sodoma ir Gomora.
Arvydas Juozaitis
Jūs man paaiškinkite, kaip gali funkcionuojančioje valstybėje likti be aiškumo toks siaubingas pedofilijos skandalas. Keturi žmonės žuvo, eina treti metai, bet mes nieko nežinome. Niekas įtikinamai neatsako į iškeltus klausimus ir niekas, skleidžiantis melus šioje byloje, nėra nubaustas. Išgirdęs apie mūsų justicijos sprendimą skirti L.Stankūnaitei mergaitės globą, nusigandau. Ne tik dėl jos. Tikrai baisu gyventi Lietuvoje. Apginti neįmanoma ir apsiginti neįmanoma.
Saulius Sondeckis
Kubilistano atstovas. Pasikeitus valdžiai, turi prarasti teisėjo sutaną
“Lietuvos rytas“ seniai tapo bulvariniu laikraščiu, pasižyminčiu vienašališkais, neobjektyviais, įvairiausių prasimanymų persmelktais straipsniais. Jame įvykiai dažnai vaizduojami tendencingai, net į paprastus informacinius rašinius brukamos redakcijos išankstinės nuostatos, pasikliaujama neįvardytais šaltiniais, siekiama susidoroti su pagrindinių redaktorių ar savininkų priešais, suvesti sąskaitas. Kartais straipsniai sąmoningai piktavališki.
Reikia prisiminti aibę dienraščio publikacijų, šmeižiančių tragiškai Baltarusijoje žuvusį valstybės saugumo darbininką Vytautą Pociūną. Klasikinis pavyzdys – prieš dešimt metų išspausdintas kažin kokio Leontijaus Motiejūno straipsnis, kuriame teigiama, esą popiežiaus Jono Pauliaus II negalavimus veikiausiai sukėlė sifilis. Kelias minutes panaršius po internatą būtų aišku, kad popiežius sirgo Parkinsono liga.
“Lietuvos rytas“ dažnai ne praneša apie įvykius, bet siekia juos paveikti, net sukurti. Sąžininga žiniasklaida irgi stengiasi paveikti gyvenimą. Bet ji tai daro atkreipdama dėmesį į nepastebėtas problemas, atskleisdama valdžios klaidas, išviešindama tai, ką norima nuslėpti, arba savo vedamuosiuose atvirai argumentuodama už vieną ar kitą poziciją, siekdama įtikinti skaitytojus mąstyti panašiai, o ne melu ir prasimanymais.
Šiomis savaitėmis “Lietuvos rytas“ vėl pažeidė visas doros žurnalistikos taisykles. Nepasirašytame straipsnyje “Įsakymas: sutrypti lietuviškus bankus“ teigiama, kad Generalinė prokuratūra pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose. Esą ne vienas bankas yra padaręs pažeidimų, bet norima sužlugdyti “būtent lietuviškus bankus.“ Leidžiama netiesiogiai suprasti, kad už šios akcijos stovi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalia publikacijos išspausdinta didelė jos nuotrauka, pažymima, jog Lietuvos banko valdybos pirmininkas buvo prezidentės rinkimų štabo vadovas ir dabar jam “nurodyta išanalizuoti“, kaip valstybė galėtų perimti bankus. Straipsnis pagrįstas gandais ir insinuacijomis, ypač apie tariamą valstybės vadovės vaidmenį ir apie sąmokslą prieš lietuviškus bankus. “Lietuvos rytas“ puikiai žinojo, kad tiriamas tik “Snoro“ bankas, tad turėjo aiškiai tai ir pasakyti.
Po kelių dienų dienraštis išspausdino kitą tendencingai pavadintą publikaciją “Valdžios žygio prieš verslą pirma auka tapo “Snoras“ ir didžiavosi, kad savo pirmuoju straipsniu sujaukė planus susidoroti su lietuviškais bankais. Taigi piktoji valdžia, pirmuoju smuiku griežiant dar piktesnei prezidentei, stengiasi sužlugdyti vadinamuosius lietuviškus bankus ir apskritai verslą.
Nežinau, ko “Lietuvos rytas“ siekė savo pirmąja publikacija. Gal buvo viliamasi, kad kils suirutė ir ims panikuoti vadinamųjų lietuviškųjų bankų indėlininkai? Ar kad Vyriausybė ir Lietuvos bankas, nenorėdami aštrinti padėties, atidės “Snoro“ nacionalizavimą? Gal buvo siekiama kuo ilgiau ištęsti visą procesą, kad “Snoras“ galėtų pervesti daugiau pinigų į užsienį? Nežinau ir, turiu pripažinti, man ne itin rūpi sužinoti.
Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad dienraštyje “Lietuvos rytas“ pasirodžiusios publikacijos yra melagingos ir gal nusikalstamos. Laikraščio turiniu esą turi susidomėti teisėsauga.
Toks tyrimas nebūtų naudingas. “Lietuvos rytas“ galėtų vaizduotis, jog yra persekiojamas žodžio laisvės gynėjas, politinio susidorojimo auka. Dienraštis lengvai sumokėtų bet kokią baudą, jei būtų nuteistas už tai, kad skleidžia melagingus prasimanymus. Be to, svarbu ginti žodžio ir spaudos laisvę net tada, kai ja piktnaudžiaujama, ir priešintis įsivyravusiam “drausk ir bausk“ mentalitetui. Nors už gandų, galinčių destabilizuoti bankų sistemą, skleidimą gresia teisinė atsakomybė, to destabilizavimo nebuvo, ir tai akivaizdus ženklas, kad “Lietuvos rytas“ yra netekęs žmonių pasitikėjimo.
Negalima pakęsti šitokių dienraščio veiksmų, bet drausminti turėtų ne teisėsauga, o skaitytojai, politikai ir kiti asmenys. “Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei reikėtų paskelbti boikotą. Paprasti piliečiai turėtų nepirkti laikraščio, neskaityti lrytas.lt internete, nežiūrėti informacinių “Lietuvos ryto“ televizijos laidų. Politikams derėtų neduoti išskirtinių interviu, nedalyvauti televizijos laidose, neskelbti straipsnių internete, nebendrauti su odioziniais žurnalistais. Kultūros veikėjams ir kitiems viešiesiems asmenims reikėtų atsiriboti nuo šio dienraščio.
“Lietuvos rytas“ turi savo užnugarį, kai kuriems politikams jo publikacijos suteikia lazdą oponentams mušti. Daugelis skaitytojų prenumeruoja ir skaito laikraštį dėl sporto, madų, “Stiliaus“ bei kitokių priedų, o ne dėl politinių žinių ar komentarų. Jie nesiliaus pirkę “Lietuvos ryto“ ir pamatę, kad spausdinama mažiau interviu su vadovaujančiais politikais ar iškiliais menininkais. Tie, kuriems labiausiai rūpi žinios apie “Šok su manimi“, kitas šou žvaigždes, automobilius, nė nepastebės pokyčių. Tačiau ilgainiui boikotas ir atsiribojimas nuo “Lietuvos ryto“ imperijos padarytų savo, juolab kad jos pamatai jau braška.
“Lietuvos rytas“ turi dorų ir sąžiningų žurnalistų, neįsivėlusių į Gedvydo Vainausko ir kitų vadovų machinacijas. Jie nukentėtų, jei laikraščio tiražas ar televizijos žiūrovų skaičius sumažėtų. Bet esu abejingas tų darbuotojų likimui, nes profesinė savigarba turėjo seniai skatinti juos priešintis redaktorių savivalei, nesąžiningam ir neetiškam žurnalizmui. Laikraščio vadovai būtų nepaisę vieno ar dviejų žurnalistų protestų, o pasipriešinimo akcijai suburti didesnę dalį viso kolektyvo beveik neįmanoma. Bet žurnalistai galėjo rasti darbą kitur, o ne sieti savo likimo su gėdingu leidiniu.
Vyriausybė, premjeras ir valdančioji dauguma turėtų duoti toną boikotui ir įsipareigoti nebendrauti su “Lietuvos rytu“, kol nepakeista jo redakcija ir neatsisakoma nesąžiningo bei ydingo žurnalizmo. Tai būtų veiksmingesnė priemonė negu teismai, bylos ir baudos. Dabar pats laikas imtis tokios akcijos. “Snoro“ istorija parodė, kad dienraštis neteko svarbiausio įtakos sverto – žmonių pasitikėjimo. Kadaise laikraštis, vertęs iš postų prokurorus ir politikus, susidorojęs su neparankiais verslininkais, šiandien tinkamas nebent musėms daužyti.
2011-11-20 Korupcijos Klaipėdoje nėra. Taip galėtų pasakyti tik tas, kuris joje nėra buvęs. Klaipėdos tarybos posėdyje spalio 27 dieną buvo sprendžiamas vienintelės Klaipėdoje likusios vaikų stovyklos “Žuvėdra“ likimas. Teritorijos planavimo užsakovas – bendrovė „Kopų žuvėdra“ buvusios vaikų stovyklos plote planuoja sukurti naują rekreacinės paskirties objektų bei privačių namų kvartalą.
Apie stovyklą: Žuvėdros poilsiavietė – puiki vieta poilsiui, sportui ir pramogoms. Čia galima organizuoti šeimų ar firmų šventinius renginius, įvairias pramogas, organizacijų sąskrydžius, o taip pat ir sporto stovyklas. Įsikūrusi pušyne, ant Baltijos jūros kranto, puikioje Pajūrio regioninio parko dalyje – Giruliuose. Atstumas iki Klaipėdos miesto centro vos 4 km ir tik 50 metrų iki jūros. Poilsiautojai gyvena 3-6 vietų mediniuose namukuose (viso 300 vietų). Čia galite išskleisti ir savo palapines. Poilsiavietėje yra bendri dušai su šiltu vandeniu, lauko prausyklos ir lauko tualetai, automobilių stovėjimo aikštelė. Poilsiavietės teritorija yra aptverta ir saugoma. Maitinimas poilsiavietės valgykloje yra 3 kartus per dieną taip pat yra nedidelis baras, kuriame galima užkąsti ir atsigaivinti šaltais gėrimais bei ledais. Aktyvaus poilsio mėgėjams įrengtos krepšinio, tinklinio, mini futbolo aikštelės. Tokia informacija puikuojasi “Žuvėdros “tinklalapyje http://www.zuvedra-giruliai.lt/
Tarybos posėdžio metu, kai buvo balsuojama dėl stovyklos likimo , tarybos narys Vytautas Čepas pasakė: “aš žinau kas tą stovyklą privatizavo tik nesakysiu“.
Girulių miško plotelis, kur anksčiau kelis dešimtmečius veikė pionierių stovykla, virto prestižinių namų bendrija „Gintaro krantas“. Taip vadinosi ir anksčiau čia buvusi stovykla, tačiau dabar iš jos likęs vien pavadinimas. Aštuoniolika prabangių kotedžų pastatyti prie pat Girulių visuomeninio paplūdimio, rekreacinėje Klaipėdos zonoje. Tai, kas buvo patogu vaikų poilsiui, – prie pat esantis paplūdimys ir jūra, dabar skirta keliolikos kotedžų gyventojams. Visiems kitiems Lietuvos gyventojams šis pajūrio kampelis yra uždraustoji zona, užrakintais vartais.
Tai buvusios Klaipėdos apskrities viršininkės Virginijos Lukošienės palikimas. Ištikima socialdemokratų bendražygė nenuskriaudė ir savęs: palikdama solidų postą ji jau turėjo dailų namelį Giruliuose, Skautų gatvėje Nr. 32, kur V.Lukošienei valdant apskritį buvo įkurtas ir tvora aptvertas rezervatas pajūrio turtingiesiems. Jai sutikus šis valstybei priklausantis sklypas 99 metams išnuomotas kotedžus pastačiusiai bendrovei.
Tačiau kotedžų savininkai neilgai mokėjo valstybei mokesčius. 2008 metų liepą kurortinėje zonoje esanti valstybinė žemė jiems buvo parduota. Žemė Giruliuose, Skautų gatvėje, parduota kotedžų savininkams tada, kai Klaipėdos apskričiai vadovavo Vytautas Rinkevičius, kuris ir pats turi interesų šiame kvartale. Skautų gatvės 24-asis namas įregistruotas jo uošvės, 76 metų rietaviškės Stasės Gailienės, vardu. Suprantama, kodėl V.Rinkevičius skubėjo parduoti valstybinę žemę uošvei ir kaimynams, kol dar buvo nesibaigusi jo kadencija apskrityje.
Taigi, mieli Klaipėdos ir visos Lietuvos gyventojai, taip yra naikinama mūsų Lietuva ir mūsų vaikų ateitis. Tarybiniais laikais Lietuvoje prie jūros buvo 14 vaikų stovyklų, dabar veikia tik “Žilvitis“ ir “Pasaka“ priklausančios Klaipėdos rajono savivaldybei. Šventojoje veikia “Energetiko“ bei Palangoje esanti “Raganės“ stovykla. Klaipėdoje nebėra vaikų? Ar norime, jog jų nebeliktų?
Matrica Lietuvoje 