Valdas Adamkus. Lietuvos politikai – padugnės ( via respublika.lt )

Posted: 2011/11/07 in Lietuvos padugnės, Uncategorized

Buvęs prezidentas Valdas Adamkus savo prisiminimų knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ buvo neįprastai atviras: būtent dėl jo įsikišimo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvusiam sovietiniam „partizanui“ ir žinomam enkavėdistui Itzhakui Aradui (Yitzhak Arad).

V.Adamkus savo knygoje rašo, kad dėl Izraelyje gyvenančio I.Arado bylos jo iniciatyva buvo suorganizuotas specialus pasitarimas Prezidentūroje. Pasitarimas įvyko 2008-ųjų rugsėjo 16 dieną. Jame dalyvavo V.Adamkus, Valstybės saugumo departamento vadovas Povilas Malakauskas, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas ir užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.
Tuo metu kaip tik itin aktyviai veikė Izraelio diplomatinės tarnybos, kurios visokeriopai spaudė mūsų valdžią nutraukti ikiteisminį tyrimą minėtam veikėjui, įtariamam civilių Lietuvos gyventojų žudymu karo metais. Apie tai pats I.Aradas užsimena net savo paties prisiminimų knygoje.
V.Adamkus apie šį pasitarimą rašo: „Priėjome išvadą, kad jei nėra aiškių įrodymų, patvirtinančių Izraelio piliečio I.Arado atsakomybę už sovietinių partizanų nusikaltimus Lietuvos gyventojams, Generalinė prokuratūra turi nutraukti jam iškeltą bylą. Tai leis normalizuoti santykius su Izraeliu“.
Prokuratūra vos po kelių dienų klusniai nutraukė ikiteisminį tyrimą pareikšdama, kad esą nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių šią bylą tęsti.
Kaip rašo V.Adamkus, dar anksčiau, tačiau tą patį mėnesį jis I.Arado bylą aptarė su teisininku Seimo nariu Raimondu Šukiu. Buvęs prezidentas ir šio susitikimo motyvus paaiškina ciniškai atvirai: „pasitarti, kaip būtų galima baigti šią bylą“.
Be to, buvęs šalies vadovas rašo ir apie patirtą Izraelio spaudimą: „Į Vilnių atvykusi Izraelio atstovė atmetė Lietuvos siūlymą perkvalifikuoti I.Arado statusą byloje iš įtariamojo į liudytojo. Keliamas didžiulis triukšmas. Nusprendžiau pasikviesti patyrusį teisininką Seimo narį R.Šukį ir pasitarti, kaip būtų galima baigti šią bylą“.
Buvusio NKVD (liet. – Liaudies vidaus reikalų komisariatas) bendradarbio ir įtariamo Lietuvos civilių gyventojų žudiko byla buvo nagrinėjama ne tiek teisėtvarkos institucijose, kiek politikų kabinetuose.
Kaip tipiškiausią dvigubų standartų pavyzdį galima pateikti kitą V.Adamkaus citatą iš tos pačios knygos. Buvęs prezidentas čia aprašo jo patirtą spaudimą iš europarlamentaro Vytauto Landsbergio: „Iš Briuselio paskambino Vytautas Landsbergis. Jis man ėmė priekaištauti, kad ketinu atleisti Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių. Pasiūliau atsiversti Konstituciją, kur aiškiai pasakyta, kad, pasibaigus kadencijai, šio teismo pirmininkas pasitraukia iš pareigų. Pasakiau, kad čia neįmanomas joks kompromisas, nes vadovausiuosi tik Konstitucija“, – taip aprašomas 2009 metų sausio 6 dienos pokalbis.
V.Landsbergio atveju Konstitucija galioja, I.Arado – nelabai… Apie tai „Respublika“ kalbėjosi su signataru filosofu Romualdu Ozolu.

– Kaip vertinate paskutinius V.Adamkaus „atviravimus“ I.Arado atveju?

– Nenorėčiau kalbėti apie kokius nors aradus ar golovatovus… Kai vyksta tiesiog valstybinio lygio terorizmas, kalbėti apie lokalinius teroristus ar nusikaltėlius man neatsiveria burna… Sąvoka „teisingumas“ taip pat beviltiškai nuvalkiota ir dabar veikiau skamba kaip pasityčiojimas.
– Pas mus nuolat kalbama apie neva nepriklausomą teisėsaugą, suokiama, kad esą politikai nesikiša į „nepriklausomus“ tyrimus… O čia pats buvęs valstybės vadovas beveik didžiuojasi „sutvarkęs reikalą“.
Jeigu mes čia kalbame apie teisėsaugą, tai jos aš nelabai matau kaip savarankiškos veiklos sferos. Tuo labiau nematau šios sferos kaip vienos iš pagrindinių valstybės valdžių – mano galva, jos tiesiog nėra. Ji neveikia nei teismų, nei kitų teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų pavidalu. Arba veikia tik politinių sprendimų erdvėje, paklusdamos politikams, kaip grynai tarnybinės institucijos. O kad teisėtvarka ir teisėsauga būtų kaip nors susijusios su teisingumu ar net su teisėtumu, to neįmanoma konstatuoti – tai yra tiesiog skirtingi, tarpusavyje niekaip nesusiję indai. Dar viena labai aiški šitų institucijų paklusnumo šaka yra grupiniai interesai, kurie kartu yra ir įvairūs verslo interesai. Galima išskirti ir trečią sritį – tai giminių klanų interesai. Tačiau kai net Konstitucinis Teismas leidžia sau interpretuoti Konstituciją priešinga jai prasme, tuomet ar verta dar kažkuo Lietuvoje stebėtis…
– V.Adamkus savo knygoje pamini ir atvykusią Izraelio atstovę, su kuria Prezidentūroje deramasi dėl I.Arado statuso perkvalifikavimo. Kodėl tokios bylos nagrinėjamos Prezidentūroje, o ne prokuratūroje? Ar tai nėra pasidavimas užsienio spaudimui?
– Nors kalbėjau apie teisėtvarką ir teisėsaugą, tačiau šiuo atveju reikia kalbėti apie už jų arba aukščiau jų esančias jėgas, kurios ir daro šias sritis tarnybinėmis institucijomis. Nieko išskirtinio čia nematau. Tradicija kaip ir tarybiniais laikais, kai visi sprendimai buvo priimami ne teismuose, o Centro Komitete arba Vyriausybėje, bendradarbiaujant su saugumu. Tuo metu buvo totalinė baimės atmosfera, visi bijojo KGB, dabar bijoma kitų faktorių ir pirmiausia kokio nors užsienio…
– Po tokių buvusio prezidento parašytų žodžių ar dar galime išsaugoti iliuziją, kad pasitikėjimas savo valstybe kada nors visuomenėje atsiras?
– Čia yra du momentai. Visų pirma, atviras prisipažinimas, kuris yra kitoks nei įprastai Lietuvos viešojoje erdvėje sakomi žodžiai, kada viskas meluojama ir slepiama. Tokį prisipažinimą reikėtų laikyti bent jau geru ženklu, duodančiu pamatą kokiai nors galbūt prasidėsiančiai diskusijai. Aš tai vertinčiau, jeigu nematyčiau, kad prezidentas nelabai suvokia, jog jis yra buvęs Nepriklausomos valstybės vadovas. Jis yra greičiau Jungtinių Amerikos Valstijų ar dar kitos valstybės bendradarbis subordinacijos prasme. Tai yra labai apgailėtina. Tačiau mes tegalime svarstyti ir daryti atitinkamas išvadas – ar gali padaugėti pasitikėjimo mūsų ne tik teismine valdžia, bet ir kitomis valdžiomis? Tai priklauso tik nuo mūsų, jeigu nebijosime pasidaryti atitinkamų išvadų pirmiausia savo aukščiausiųjų pareigūnų atžvilgiu.

Antra dalis

Komentarai
  1. fuc'k :)a parašė:

    naudinga pasiskaityti.Ta prasme,kad dar pilniau supranti,kokių mulkių vedami buvom vedami ginti Parlamento, TV bokšto Vyt. Petkevičiaus indėlis ir Ozolo atžvilgiu labai,labai tikslus. Iš kitos pusės tas toks Adamkaus mankurtizmas yra ne iš oro ,o vakarietiškos šaltojo karo propagandos produktas – oi kokių nesąmonių ir anie yra prikūrę….. Jis gi ir iš tikro tikriausiai ir dabar mano,kad tarybinė liaudis iš esmės buvo alkana, beteisė , vos ne žmogiena priversta misti minia ,kuriai jo “ekcelencijos“ bei pabrolio milžiniškų pastangų dėka sukurtos dabartinės sąlygos “runkeliams“ tiesiog natūraliai privalo ar turi atrodyti nerealiai aukšto lygio:)))).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s