Gitanas Nausėda. Šio padugnės vieta turėtų būti Lukiškėse ( via respublika.lt )

Posted: 2011/11/07 in Lietuvos padugnės

Baltijos šalys 2008 metais bene skaudžiausiai nukentėjo nuo pasaulinės krizės – nedarbo lygis tapo aukščiausias Europos Sąjungoje, bendrasis vidaus produktas krito daugiausiai, prasidėjo masinė lietuvių tautos emigracija. Kodėl taip nutiko? Palyginkime su Lenkija: nors krizės padariniai taip pat jautėsi, tačiau dėl veiklaus centrinio banko ir galimybės valdyti savo pinigus (zlotas nėra susietas su euru) šalis sugebėjo ne tik greitai atsitiesti, bet ir pirma išsikapstė iš krizės. Natūraliai kyla klausimas: kodėl ši šalis kaimynė iš Pietų visiškai kitaip reagavo į krizę nei Baltijos šalys? Pirmiausia, verta pažvelgti į Skandinavijos bankų veiklos pradžią mūsų teritorijoje ir tos veiklos padarinius. Į Baltijos šalis įžengus skandinavų bankams, kuriems jau buvo parengta „jokių sienų“ politika, į ekonomiką ėmė lietis pinigai – tiesiogine šio žodžio prasme. Nuo 2002 metų iki piko 2008 metais Lietuvoje užsienio pinigų padaugėjo daugiau nei 16 kartų – nuo 2,6 mlrd. litų iki daugiau nei 42 mlrd. litų. Pinigai buvo įvežami indėlių savo filialuose (SEB, „Swedbank“ ir kt.) forma, šie juos paskolindavo. O skolindavo jie visiems ir viskam. Tuomet prasidėjo masinės naujų namų statybos ir būsto paskolos žmonėms. Skandinavai finansavo viską – nuo statybų rangovų, subrangovų iki galutinio būsto pirkėjo, kuriam suteikdavo net kelias paskolas – būstui įsigyti, įsirengti, automobiliui nusipirkti ir kelias (arba keliolika) vartojimo paskolų buities prietaisams įsigyti. Tauta buvo apipilta reklaminiais pažadais, kad „būstas – geriausia investicija“, kurio kaina niekada nekrinta. Laikraščiai ir televizijos mirgėte mirgėjo nuo brukamų būsto paskolų. Gyventojai masiškai skolinosi ne pagal savo išgales, nes tuo metu atrodė, kad nieko blogo negali atsitikti – dėl tų pačių skandinavų finansuojamų statybų puikiai gyveno visi: kilo atlyginimai (iš skandinavų pinigų), akyse augo nekilnojamojo turto kainos, gauti paskolą buvo itin paprasta. O tautos optimistines nuomones diktavo finansų „ekspertas“ Gitanas Nausėda, kuris dėl savo populiarių optimistinių prognozių net planavo balotiruotis į Lietuvos prezidentus.

Lietuvos finansinis aferistas G. Nausėda

Taigi Lietuva išgyveno aukso laikus – pinigų buvo apsčiai, jie buvo pigūs, žmonės imdavo paskolas neperskaitę paskolos sutarčių 30-iai metų, atsirado daugybė verslininkų, paimdavusių paskolą naujam verslui kartu su paskola naujam automobiliui įsigyti. Tačiau atėjo netikėta finansinė krizė (kurią, beje, didžia dalimi sukėlė JAV gyventojų perdėtas skolinimasis, per daug užkilusios nekilnojamojo turto kainos ir gyvenimas ne pagal išgales). Pasaulyje prasidėjo panika, masiniai atleidimai, stojo gamyklos ir bankai, griuvo viena už kitą didesnės finansinės įstaigos. Didžiosios valstybės ėmėsi staigių ekonomikos gelbėjimo veiksmų – ir JAV, ir ES centriniai bankai palūkanas sumažino iki minimumo, kai kur jos siekė 0 procentų. Pasaulio galingieji suvokė, kad kiekviena uždelsta krizės diena gali sukelti negrįžtamą domino efektą.
Kas tuo metu vyko Lietuvoje? Mūsų šalyje dominuojantys Skandinavijos komerciniai bankai nusprendė spjauti į milijonų gyventojų likimą ir pirmiausia gelbėtis patys, t.y. išeiti iš krizės su kuo mažiau nuostolių bet kokia sąskaita – mūsų žmonių sąskaita. Pirmiausia, ką padarė skandinavai – iki nesuvokiamų aukštumų sukėlė palūkanas, kurias patys nustato. Jos akimirksniu užkilo ir buvo pasiekusios net daugiau nei 10 procentų lygį. O ką tai reiškė paprastam gyventojui? Įsivaizduokite, kad jauna šeima, patikėjusi šviesiu G.Nausėdos rytojumi, paėmė paskolą būstui įsigyti ir kitą paskolą būstui įsirengti. Tuo metu palūkanos buvo žemos, buvo žadama, kad nekilnojamojo turto kainos tik augs – vadinasi, pralaimėti neįmanoma. Tarkime, kad paskola buvo vienas milijonas litų, o galutinės banko nustatytos palūkanos – 5 procentai, kuriuos sudaro komercinių bankų nustatomas VILIBOR (tuo metu apie 3 procentai) ir pelno marža 2 procentai (kurią nusistato kiekvienas bankas atskirai). Vadinasi, kasmet vien palūkanoms jauna šeima turėjo sumokėti 50 000 litų. Tai reiškia – daugiau nei 4000 litų per mėnesį. Kol atlyginimai augo sparčiai tų pačių skandinavų pinigais, palūkanas išmokėti buvo nesudėtinga. Tačiau kas atsitiko, kai skandinavai nusprendė užkelti palūkanas ir nebeskolinti verslui, statyboms ir gyventojams? VILIBOR padidėjus iki 8 procentų šeima per metus turėjo mokėti jau dvigubai daugiau – 100 000 litų palūkanų. O dėl krizės ir skandinavų politikos atlyginimai ne tik nebeaugo, bet ir buvo sumažinti, nemažai iki ausų prasiskolinusių žmonių neteko darbų.
Skandinavai ėmėsi dar dviejų pražūtingų Lietuvos ekonomikai veiksmų – pasitelkė visas įmanomas teisines priemones skoloms išieškoti ir visus bent truputį pradelsusius mokėti verslininkus varė į bankrotą, išparceliuodavo bendrovių turtą savo antrinėms įmonėms (nors šis varžytinių aukcionas turėtų būti skaidrus procesas, kuriame negali dalyvauti susiję su banku asmenys) ir užkabindavo likusią sumą gyventojams ir verslininkams ant kaklo kaip vartojamąją paskolą (!).
Atgauti pinigai buvo grąžinami į Skandinaviją savininkams, o Baltijos šalyse bet koks kreditavimas sustojo, paskolą gauti buvo neįmanoma. Per dvejus metus iš Lietuvos išvežta daugiau nei 13 milijardų litų (žr. grafiką). Taip greitai pinigai buvo surinkti iš dviejų šaltinių. Vienas – agresyviai varant šalies verslą ir gyventojus į bankrotą, užsitikrinant amžiną skolininką, t.y. verslininkas, praradęs verslą ir asmeninį turtą, kuriuo laidavo, dar yra priverstas pasirašyti bankų pakišamą vartojamosios paskolos sutartį likusiai sumai padengti. Antras pinigų šaltinis – masinė indėlių reklama, kuri padėjo jiems surinkti gyventojų sutaupytus apie 6 mlrd. litų ir juos išvežti į Skandinaviją.
Šis procesas nesustojo – vien per 2011 metus išvežtas daugiau nei milijardas litų. Atitinkamai išvažiuoja ir Lietuvos gyventojai. Lietuvos bankas per visą savivaliavimo laiką nesugebėjo sustabdyti kriminalinių struktūrų metodus primenantį paskolų atsiėmimo procesą.
Šalies saugumo tarnybos ir nė viena institucija nepastebėjo, kad Skandinavijos bankai vykdo ne tik savo – kaip komercinių įstaigų, – bet ir atstovaujamų valstybių politiką. Keli didieji skandinavų bankai yra valdomi valstybės, taigi yra valstybiniai komerciniai bankai (DnB NORD, „Nordea“). Taigi klausimas yra net ne etikos, verslo, o valstybės suverenumo ir nepriklausomumo reikšmės. Kai kitos valstybės valdomi komerciniai bankai užvaldo šalies pinigus, ekonomiką, perima centrinio banko funkcijas ir nuvaro šalį į visišką bankrotą, tokia veikla neturėtų likti nepastebėta.
Tačiau realybė kitokia. Nekilnojamojo turto krizės yra gana dažnas reiškinys valstybėse, atvėrusiose sienas užsienio kapitalui. Japoniją nusiaubusi nekilnojamojo turto kainų krizė (1986-1991) taip nusmukdė kainas ir suvarė gyventojus į skolą, kad iki šiol vienoje iš didžiausių pasaulio ekonomikų nekilnojamojo turto kainos nepasiekė prieš 20 metų buvusio lygio.
Bankams tokios krizės yra pelningos – nors praėjusiais metais deklaravo nuostolius, tačiau nuostoliai tėra popieriniai, nes jau šiais metais matome, kad skandinavų bankai uždirba šimtamilijoninius pelnus. Tas pats vyksta visame pasaulyje – JAV bankai uždirba daugiau pelno po krizės nei bet kada per visą istoriją. Tik aiškus šių veiksmų identifikavimas ir valstybės institucijų bei teismų praktika gali įvardyti tokius veiksmus neteisėtais. Nes rizikos dalijimosi šiame procese nematyti – bankai perima turtą, jį neteisėtai išparduoda už dempingines kainas antrinėms kompanijoms, o likusią sumą gyventojas turi padengti kaip vartojamąją paskolą, kurios palūkanos yra gerokai didesnės nei tos, kurios mokamos už prieš tai realiai įsigytą objektą.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s