Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos

                                  Vincas Kudirka

                                                                   DĖL KO ŽYDAI NEVALGO KIAULIENOS

Sekimas

Anuomet, kada Kristus ant žemės keliavo,

Platindamas tarp svieto šventą mokslą savo,

Sykiu su mokintiniais, kaip raštas mums sako,

Į Lietuvos miestelį taipogi nukako.

Tada žydai surinko savųjų daugybę

Ir taikėsi patrempti mūs Kristaus didybę.

Apsvarstę ir ištarę rodą paskutinę,

Užslėpė vieną žydą apvertę statinę.

Tad, iš kuopos išlindęs, tarė Kristui rabins,

Tikėdams, kad jo garbę išsyk nugalabins:

– Girdėjom, tu galybę turi neištirtą,

Rodai didžius stebuklus, garbę gavai tvirtą.

Parodyki ir mumis stebuklą nors vieną,

Į tave įtikėsim tuoj, kad ir šią dieną.

Matai šitą statinę? medus joje buvo.

Dabar gi pasakyki. kas į ją pakliuvo? –

Žydeliai labai džiaugės iš išmislo tokio,

Nes rodės, nesulauksią atsakymo jokio,

O rabins tik raižėsi ir rankomis plakė.

,,Po statine gul kiaulė“,-Kristus jam atsakė.

Rodės, kad iš tų žodžių tik juoktis privalo.

Taigi didis ir mažas juokėsi be galo.

Tik štai iš po statinės išlenda degloji –

Žydams atėmė žadą naujienėlė toji.

Sunku juk netikėti, kada akys mato.

O degloji išlindus ausimis tik krato

Ir žviegdama nubėgo į atvirą lauką,

Kur piemens ganė bandą. Nelaimingą auką

Žydai atrast ketino, šerius nušiuruoti

Ir likusiems našlaičiams tėvą atiduoti.

Ieškojo gana ilgai, bet neatitiko,

O Ickus tarpe kiaulių kaip liko, taip liko.

Dėl to tai žydai nieko nedaro kiaulienai,

Nes Ickaus neatranda da iki šiai dienai.

O sviete visi žino tą žydišką būdą,

Kad žyds žydą nekanda. ar riebų, ar kūdą.